I. Ruginienė atvirai apie įtampą Lietuvoje: „jau esame arti karo“

Premjerė interviu metu pasisakė apie įtampą keliančius klausimus – galimus pokyčius koalicijoje, Registrų centro duomenų nutekinimo skandalą, JAV karių rotaciją Lietuvoje ir diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo. Ji tikino, kad panikai dėl amerikiečių karių nėra pagrindo, o dėl duomenų vagystės atsakomybę turės prisiimti tie, kurie nevykdė savo pareigų.

Plačiau apie dabartinę situaciją Lietuvoje pasakojo premjerė Inga Ruginienė išskirtiniame LNK televizijos interviu.

– Šeštadienį, matyt, bus atsakyta į daugelį klausimų, bet visada jaučiu tą nerimą ir tokį suaktyvėjimą prieš kiekvieną socialdemokratų tarybos posėdį, nes man atrodo, kad tiek visuomenė, tiek politikai, tiek žiniasklaida kelia daug lūkesčių. Bet mes turime savo įprastinius posėdžius, daug dalykų aptariame ir kiekvieną kartą padarydami sprendimus čia ir dabar apie juos pranešame.

– Lygiai taip pat prieš šeštadienį kyla klausimų ir dėl Kęstučio Budrio. Ar jis vis dar bus užsienio reikalų ministras?

– Aš bijau, kad čia yra visiškai kaip antis paleista ir kartais šypseną sukelia viešojoje erdvėje kylančias diskusijas, nes tikrai K. Budrio klausimas nebus centrinė ašis tarybos posėdžio.

– Prezidentas neleistų?

– Ne, net ne dėl to. Šiandien manęs per Vyriausybės valandą klausė, ar pasitiki ministru, tai aš tikrai nuomonės nesu pakeitusi. Jau esu tą pasakiusi, kad ministru pasitikiu ir manau, kad jis dirba gerai. Tai tiesiog palaukime posėdžio ir tada sužinosime naujienas.

– Taip pat bus svarstomi klausimai ir dėl koalicijos. Ką jūs jaučiate?

– Tie klausimai dėl koalicijos tvyro ore nuolatos. Jei atsimenate, net ne šiais, o dar praėjusiais metais nuolat aptarinėjome tris scenarijus. Iš esmės pagal Seimo sandarą labai daug scenarijų neturime. Kokia bebūtų koalicija, šis klausimas, manau, visada tvyros ore.

– Kiti klausimai, kurie taip pat netyla – Registrų centro nutekinimo skandalas. Antradienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė iš Seimo tribūnos teigė, kad Registrų centras kreipėsi dėl leidimo informuoti gyventojus dėl duomenų vagystės dar gegužės 8 d. Neatskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenų, pasak prokurorės, buvo suteiktas leidimas pranešti apie tai. Kodėl tylėjo jie ir kodėl tylėjote jūs?

– Man šitos aplinkybės tikrai nebuvo žinomos ir jos tapo žinomos tik tada, kai jau pati pamačiau daugiau atskleistų aplinkybių vykdant tyrimą. Įvertinti kodėl – negaliu, bet vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad tai tik dar kartą įrodo, kad atleisti Registrų centro vadovą buvo teisingas sprendimas.

– Kodėl taip ilgai jis nebuvo atleistas? Jūs apie tai sužinojote anksčiau nei visuomenė.

– Todėl, kad kuomet aš sužinojau, sužinojau tik tokią pirmą bazinę informaciją esą buvo nutekėjimas. Net apimties pačio proceso nebuvo galima nustatyti, nes iškart po to mes ėmėmės veiksmų užkardyti.

– Advokatai jau telkia nukentėjusiuosius kolektyviniam ieškiniui. Suma gali būti labiau negu įspūdinga. Kalbama, kad tai gali būti ir didžiausia byla Europoje, o suma yra šimtai milijonų. Ką dėl to darysite, premjere, mokėsite pinigus?

– Jei prisimenate, mano pačios šeima irgi nukentėjo nuo to paties veiksmo. Ir kibernetinė ataka, ne tik kibernetinė, tačiau bet kuri ataka, nukreipta prieš Lietuvą, yra tikrai sudėtingas incidentas, kuriam reikia didelio pasiruošimo ir susitelkimo. Ne veltui mes investuojame į gynybą nemažai. Ne veltui darome daug veiksmų, kad užkardyti bet kokius siekius.

–Bet čia klausimas buvo apie kompensacijas. Ar Vyriausybė pasiruošusi sumokėti šimtus milijonų?

– Turime praeiti ramiai procesą ir pasižiūrėti aplinkybes. Nepamirškime, kad vyksta tyrimas, dar jis nepasibaigęs ir, matyt, tų aplinkybių turėsime daug daugiau. Kai kurių dalykų net viešai negalime atskleisti, bet akivaizdu, kad skaudus visuomenei įvykis ir man pačiai asmeniškai. Tai, deja, esame labai arti karo ir tokių atsitikimų buvo ir yra, bet mūsų siekis daryti maksimaliai ir dėti visas pastangas, kad tokie atsitikimai ateityje nesikartotų.

– Jūsų frazė, jog „esame arti karo“, ar tai reiškia, kad tiesiogiai kyla jau grėsmė mums, ar, kad mes gyvename netoli Ukrainos?

– Mes gyvename netoli Ukrainos, tad natūralu, kad visokių provokacijų turime. Žiūrėkite, dronus turėjome, lygiai taip pat.

– Ar Migracijos departamentas, per kurį buvo vogti duomenys, iš šio skandalo išlips visiškai sausas?

– Neturėtų ir tą mes esame aptarę su ministru. Jis šiuo metu atlieka ir savo vidinius tyrimus, ir, kiek žinau, viešai yra pareiškęs, kad tikrai turėtų būti atsakomybė, matoma ne tik Migracijos departamente, bet ir prižiūrinčioje įstaigoje. Tų sprendimų tikrai laukiame.

– Opozicija, aišku, netyla dėl politinės atsakomybės. Ar jau klausimas uždarytas, ar dar grįšite prie to?

– Manau, kad opozicija dirba savo darbą, bet mes galime karštą bulvę stumdyti iš rankų į rankas. Svarbu yra numatyti veiksmus ir ką mes turime atlikti, kaip mes turime apsaugoti mūsų gyventojus.

– Tai politinės atsakomybės nesvarsto.

– Vyksta tyrimas ir jis atsakys tikrai į visus klausimus. Jei matysime, kad kažkas sąmoningai nepadarė tam tikrų veiksmų, kuriuos turėjo padaryti, be abejo, atsakomybę turi nešti.

– Amerikiečių karių rotacija, kokia čia reali situacija? Mes žinome ar nežinome, ar atvyks nauji kariai? Jei ne, kas toliau?

– Šią savaitę kaip tik su ambasadore buvau susitikusi ir ilgai kalbėjome apie šį klausimą. Ji mane patikino, kad viskas yra gerai. Tai yra tiesiog techninis veiksmas, kuomet vyksta rotacija, t. y. vieni kariai atvažiuoja, kiti išvažiuoja. Nepamirškime, kad dalis karių lieka čia. Dar turime tam tikrų sprendimų, kuomet daugiau atvažiuos karių. Kol kas panikos ir jauduliui tikrai nėra jokių aplinkybių.

– Krašto apsaugos ministras tikino, kad kalbėjo su amerikiečiais dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje. Tam, kad jis atsirastų čia, reikia keisti Konstituciją. Prezidentas savo ruožtu sakė, jog reikia iniciatyvos iš Seimo. Seimas teigė, jog reikia iniciatyvos iš prezidento. Kaip yra? Kokia jūsų nuomonė, ar reikia, kad branduoliniai ginklai būtų mūsų teritorijoje? Ar mes pasiruošę keisti dėl to Konstituciją?

– Dabar, kad suprastume detales, visoje Europoje yra Lietuva ir Ispanija, kuri turi šiek tiek kitokias sąlygas priimant sprendimą dėl branduolinio ginklo. Mes turime būtent Konstituciją, tad turime keisti Konstituciją, jei norėtumėme priimti staigų sprendimą, jog branduolinis ginklas tranzitu pravažiuotų per mūsų mūsų teritoriją. Kitos šalys tai draudžia kitais teisės aktais, t. y. įstatymu ir panašiai. Krašto apsaugos ministras bei prezidentas kalba apie tai, kad mes kalbame ne apie leidimą čia ir dabar, o apie žemesnio lygio teisės aktą, kuris galėtų uždrausti branduolinio ginklo dislokaciją Lietuvoje. Tai reikalinga padaryti tam, kad jei staiga reikėtų tokio sprendimo, mums tai neužtruktų metus. Konstitucijos keitimas tai pirmas balsavimas, tuomet trys mėnesiai pertrauka ir antras balsavimas, o tik tada gali pakeisti Konstituciją. Jei yra ekstra atvejis, tai mes iškrentame iš viso saugumo žemėlapio.

– Laukia vasara, tad, ar galėtumėte papasakoti, kokios bus jūsų atostogos, jei tokios bus?

– Aš dar apie atostogas negalvoju ir greičiausiai, taip įtariu, kad vasara gali praeiti be atostogų, nes būnant premjero pozicijoje tu negali žinoti, kas bus rytoj. Tai matote, saugumo situacija reikalauja didesnio dėmesio ir gali būti, kad to dėmesio reikės vis daugiau. Tai kol kas neplanuoju, bet jei ištaikysiu savaitgalį, tikrai mielai aplankyčiau kokį Lietuvos regioną, nes jie yra tiesiog nuostabūs ir ypatingai vasarą. Tikrai žinau, kad turės daug renginių, įvairių koncertų, tad greičiausiai pasinaudosiu proga.