Rusija grasina Lietuvai – ant kiek tai dabar tapo rimta? (7)

Situacija dabar yra rimtesnė nei vien eiliniai Maskvos grasinimai, tačiau pagal viešai prieinamą informaciją šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Rusija ruošiasi artimiausiomis dienomis ar savaitėmis tiesiogiai pulti Lietuvą.

Kas pasikeitė – Rusijos spaudimas vis dažniau pasireiškia ne tik žodžiais. NATO naikintuvas virš Lietuvos numušė iš Baltarusijos pusės įskridusį įtariamą rusišką „Geran-2“ tipo droną; Lietuvos institucijos nurodė, kad jis gabeno sprogstamąjį užtaisą. Dar prieš tai NATO naikintuvams reguliariai teko kilti dėl Rusijos karinių lėktuvų prie Baltijos valstybių – buvo atpažinti du Su-35S, du MiG-31 ir Tu-134, dalis jų skrido be atsakiklių ir skrydžio planų.

Tai, kas šiuo metu kelia didžiausią realią riziką Lietuvai, yra incidentai ir hibridinės operacijos, o ne tankų kolonos prie Lietuvos sienos. Lietuvos VSD ir karinė žvalgyba savo 2026 m. vertinime rašo, kad Rusija plečia karinius pajėgumus prie NATO rytinių sienų, vykdo žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą, naudoja kibernetines ir sabotažo operacijas, o intensyvus dronų naudojimas kare jau padidino Lietuvos ir kitų NATO valstybių oro erdvės pažeidimų skaičių.

Svarbi kita to paties Lietuvos žvalgybos vertinimo dalis: didelė Rusijos išteklių dalis tebėra surišta kare Ukrainoje, todėl jos galimybės kelti konvencinę karinę grėsmę kitoms šalims šiuo metu yra ribotos. Tačiau VSD perspėja, kad situacija gali keistis priklausomai nuo karo Ukrainoje, o sumažėjęs Vakarų spaudimas Rusijai paspartintų jos pasirengimą galimam konfliktui su NATO.

Ir NATO dabar kalba jau gana aiškiai. Vakar, NATO Karinio komiteto vadovybė pareiškė, kad pastarųjų savaičių ir mėnesių Rusijos oro erdvės pažeidimai, dronų incidentai ir hibridinė veikla yra „real threat“ – reali grėsmė. Kartu NATO pabrėžė pasirengimą ginti visą Aljanso teritoriją.

Todėl skirtumą formuluočiau taip:

• Tiesioginis plataus masto Rusijos puolimas prieš Lietuvą dabar: viešų požymių, kad jis būtų neišvengiamas ar artimas, nėra.
• Dronai, oro erdvės pažeidimai, GPS/trukdymas, kibernetinės atakos, sabotažas ir žvalgyba: tai jau ne teorinė grėsmė – tokie reiškiniai vyksta.
• Rizika, kad incidentas per klaidą arba sąmoningą provokaciją taps daug rimtesnis: dėl dažnėjančių incidentų yra reikšmingesnė.
• Ilgesnėje perspektyvoje: Lietuvos žvalgyba Rusijos karinį stiprėjimą prie NATO sienų laiko svarbiausiu veiksniu Lietuvos saugumui.

Taigi panikuoti, kad „karas Lietuvoje prasidės rytoj“, faktinio pagrindo nėra. Tačiau numoti ranka į Rusijos grasinimus kaip į vien propagandą irgi jau būtų klaida. Rimčiausia dalis yra tai, kad retoriką vis dažniau lydi realūs incidentai NATO teritorijoje ir prie jos.