Rusija skelbia „priešiškiausias šalis“: lietuviai ir lenkai – pirmoje vietoje (10)

Rusų požiūris į Lietuvą pasikeitė dramatiškai.

Ketvirtus metus trunkančiam karui prieš Ukrainą artėjant į pabaigą, rusai Kyjivo partnerius laiko „priešais“, teigiama Berlyne pristatytame „Levados centro“ tyrime.

Ką rusai laiko „priešais“, o ką – „draugais“?

Lenkija ir Lietuva dalijasi pirmąją vietą tarp penkių šalių, kurias rusai laiko priešiškomis (2025 m. spalio mėn. duomenimis), tai teigė 62 proc. Po jų seka Jungtinė Karalystė, Vokietija (50 proc.) ir Švedija. „Europos šalys suvokiamos kaip grėsmė Rusijos egzistavimui“, – sakė Levas Gudkovas. Pasak jo, šios šalys buvo vystymosi modeliai 10-ajame dešimtmetyje.

Maždaug vienas iš keturių rusų laiko Jungtines Valstijas priešu. Šis skaičius sumažėjo po to, kai Donaldas Trumpas buvo išrinktas antrajai prezidento kadencijai. Pasak L. Gudkovo, daugelis rusų dėjo viltis į jį dėl karo Ukrainoje pabaigos, todėl Baltųjų rūmų populiarumas smarkiai išaugo. Tačiau metų pabaigoje šie lūkesčiai neišsipildė ir skaičiai pamažu grįžta į ankstesnį lygį.

Levas Gudkovas pažymėjo, kad per ketverius didelio masto karo metus dauguma rusų, paveikti propagandos, išsiugdė aiškų priešiškumą Vakarų šalims. Viena įsimintiniausių L. Gudkovo citatų buvo: „Žmonės nesugeba tinkamai įvertinti retorikos“. Tai rodo, kad Kremliaus propaganda, jei ne visagalė, tai bent jau arti to.

Prieš didelį Rusijos karą prieš Ukrainą Vokietijos politikai dažnai sakydavo, kad „Rusija yra Europos šalis“, be kita ko, aiškindami savo norą plėtoti santykius su šia šalimi. Dabar ši frazė girdima rečiau ir sulaukia atgarsio.

2025 m. spalį paklausus „Ar laikote Rusiją Europos šalimi?“, apie 60 procentų respondentų atsakė „ne“, o mažiau nei 40 procentų pritarė šiam teiginiui. Trečdaliui rusų Europa yra „tik geografinis šalių į vakarus nuo Rusijos pavadinimas“, o šis skaičius nuo 2020 m. padvigubėjo. 42 procentai Europą laiko „kita civilizacija, svetimu pasauliu“. Per penkerius metus šis skaičius išaugo 11 procentinių punktų.

Nei ekonominės problemos, nes daugelis praturtėjo karo metu, ypač provincijoje, nei dažnėjantys Ukrainos atsakomieji smūgiai Rusijos teritorijoje neturėjo įtakos paramai karui. Kaip pažymėjo L. Gudkovas, tai padidino „nerimą ir baimę“ tarp pasienio regionų gyventojų, bet taip pat ir paskatino „agresiją prieš Ukrainos pusę“.