Šiurpinantis lietuvio išpuolis šokiravo net visko mačiusius pareigūnus

Didžiojoje Britanijoje įvykdytas sunkus nusikaltimas prieš moterį prieš daugiau nei dešimtmetį sukėlė didžiulį atgarsį ne tik visuomenėje, bet ir tarp vietos politikų bei teisėsaugos atstovų.

Bylos centre atsidūrė iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę atvykęs Gintas Burinskas.

Nortamptone gyvenęs vyras buvo teisiamas dėl seksualinio smurto prieš 32 metų moterį ir sunkaus jos sveikatos sutrikdymo.

Teismas galiausiai paskelbė nuosprendį – lietuviui skirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau byla tuo nesibaigė. Paaiškėjusi vyro praeitis Jungtinėje Karalystėje sukėlė platesnę diskusiją apie tai, kaip valstybės keičiasi informacija apie anksčiau už sunkius nusikaltimus teistus asmenis.

Į Didžiąją Britaniją atvyko neseniai išėjęs į laisvę

Bylos aplinkybės britų pareigūnams kėlė ypač daug klausimų.

Skelbta, kad G. Burinskas į Nortamptoną atvyko 2012 metų lapkritį.

Tai įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai vyras buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos Lietuvoje.

Dar didesnį susirūpinimą sukėlė tai, kad Lietuvoje jis anksčiau jau buvo teistas už sunkų nusikaltimą.

Todėl po įvykio britai pradėjo aiškintis, kokia informacija apie vyro teistumą buvo prieinama ir ar Jungtinės Karalystės institucijos apie jo praeitį buvo tinkamai informuotos.

Nusikaltimas įvykdytas netrukus po atvykimo

Nuo vyro atvykimo į Didžiąją Britaniją buvo praėjęs maždaug mėnuo, kai Nortamptone buvo užpulta 32 metų moteris.

Nusikaltimas įvykdytas ankstyvą rytą, kai moteris ėjo namo.

Teisme nustatyta, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas ir seksualinė prievarta.

Nukentėjusiajai vėliau prireikė pagalbos, o nusikaltimo padariniai, kaip teisme teigė kaltintojai, jai buvo ilgalaikiai.

Bylą nagrinėję pareigūnai nusikaltimą vertino kaip itin sunkų.

Teisme iškilo ir ankstesnė vyro praeitis

Nagrinėjant bylą daug dėmesio skirta faktui, kad tai nebuvo pirmasis vyro susidūrimas su teisėsauga.

Teisėjas Rupertas Mayo atkreipė dėmesį į ankstesnį G. Burinsko teistumą Lietuvoje.

Tai tapo svarbia aplinkybe vertinant jo keliamą pavojų ir skiriant bausmę.

Britų žiniasklaidoje byla sulaukė didelio dėmesio būtent dėl to, kad nusikaltimas Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdytas praėjus labai nedaug laiko nuo vyro atvykimo į šalį.

Teismas paskelbė nuosprendį

G. Burinskui už seksualinį nusikaltimą buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Dar ketveri metai skirti už sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tačiau bausmes subendrinus galutinė laisvės atėmimo bausmė siekė 10 metų.

Būtent galutinės bausmės dydis vėliau tapo diskusijų objektu.

Kai kurie vietos politikai ir visuomenės atstovai manė, kad atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir ankstesnį vyro teistumą bausmė turėjo būti dar griežtesnė.

Britų politikams kilo kitas klausimas

Byla greitai peržengė vien teismo salės ribas.

Vietos politikai pradėjo kelti klausimą, kaip anksčiau už sunkius nusikaltimus teistas asmuo galėjo atvykti į Jungtinę Karalystę ir netrukus vėl nusikalsti.

Tuo metu Jungtinė Karalystė dar buvo Europos Sąjungos narė, todėl ES piliečiams buvo taikomos laisvo judėjimo taisyklės.

Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis valstybės galėjo keistis informacija apie pavojingus asmenis bei tam tikrais atvejais taikyti apribojimus dėl viešojo saugumo.

Todėl britų institucijoms kilo klausimų, ar informacijos apsikeitimo sistema konkrečiu atveju veikė taip, kaip turėjo.

Vieno žmogaus nusikaltimas neturėtų būti priskiriamas visai bendruomenei

Po bylos Jungtinėje Karalystėje pasigirdo ir platesnių pareiškimų apie imigrantus iš Rytų Europos.

Tačiau svarbu atskirti konkretaus nuteisto žmogaus veiksmus nuo visos tautinės ar migrantų bendruomenės.

Už nusikaltimą atsakingas jį padaręs asmuo, todėl vienos baudžiamosios bylos negalima naudoti kaip įrodymo apie visos tautybės ar kilmės žmonių elgesį.

Pagrindinis šios bylos klausimas buvo ne nusikaltėlio tautybė, o tai, ar institucijos turėjo pakankamai informacijos apie anksčiau už sunkų nusikaltimą teistą žmogų.

Byla paskatino diskusijas apie informacijos apsikeitimą

Būtent tai tapo viena svarbiausių istorijos dalių.

Didžiojoje Britanijoje buvo keliami klausimai, ar šalies pareigūnai žinojo apie ankstesnį G. Burinsko teistumą Lietuvoje.

Tokiais atvejais skirtingų valstybių teisėsaugos bendradarbiavimas gali būti itin svarbus.

Informacija apie ankstesnius sunkius nusikaltimus gali padėti institucijoms vertinti riziką ir priimti sprendimus pagal tuo metu galiojančius įstatymus.

Praėjo daugiau nei dešimtmetis

Svarbu pabrėžti ir publikacijos datą.

Nors ši istorija internete gali būti pateikiama taip, tarsi būtų naujas įvykis, pati byla nėra nauja.

Nusikaltimas įvykdytas dar 2012 metais, o apie teismo nuosprendį Lietuvos žiniasklaida plačiai rašė 2013-aisiais.

Todėl šiandien dalijantis šia istorija svarbu nenurodyti jos kaip ką tik Didžiojoje Britanijoje įvykusio nusikaltimo.

Tačiau pati byla anuomet iš tiesų sukėlė didelį rezonansą.

G. Burinskas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, o jo byla paskatino diskusijas apie tai, kaip skirtingų Europos valstybių institucijos turėtų keistis informacija apie už sunkius nusikaltimus anksčiau teistus žmones.