Šiurpus incidentas – medis sutraiškė automobilius Visagine: štai kuo baigėsi

Visagine per audrą ant kieme stovinčio automobilio „Škoda“ užvirto medis. Patirtus nuostolius draudimo bendrovė įvertino 3 993 eurais.

Pinigai buvo sumokėti automobilio savininkui, tačiau draudikų bandymas šią sumą atgauti iš Visagino savivaldybės baigėsi visiška nesėkme.

Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad nepavyko įrodyti, jog medis nuvirto dėl nepriežiūros. Bylos duomenimis, incidentas įvyko dėl smarkaus vėjo.

Byloje nustatyta, kad vakare, apie 21.02 val., policija gavo gyventojo pranešimą, jog daugiabučio kieme medis užvirto ant kelių automobilių ir dalis jo atsidūrė ant šaligatvio.

Įvykio vietoje nustatyta, kad medis apgadino 2 automobilius, vienas iš jų – draudimo bendrovės apdrausta „Škoda“.

„Įvykio vietoje nustatyta, kad dėl stipraus vėjo ant dviejų automobilių ir važiuojamosios kelio dalies užvirto medis“, – nurodyta byloje pateiktoje policijos informacijoje.

Nuo savivaldybės – prie valstybės

Iš pradžių draudikai su reikalavimu kreipėsi į administracinį teismą ir atsakove nurodė Visagino savivaldybę. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjai šį skundą buvo tenkinę ir priteisę 3 993 eurus.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinėje instancijoje sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad pirminėje byloje nebuvo išspręstas neteisingai parinkto atsakovo pakeitimo klausimas.

„Administracinis teismas turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas yra netinkamas atsakovas“, – konstatavo teismas.

Patikslinus reikalavimus, byla buvo nukreipta prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Aplinkos ministerijos, o galiausiai perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Medis augo valstybiniame miške

Draudikai aiškino, kad užkritęs medis augo valstybinės reikšmės miške Visagine, o ginčo laikotarpiu šis miško sklypas nebuvo perduotas patikėjimo teise nei savivaldybei, nei Valstybinių miškų urėdijai.

Dėl to, jų vertinimu, atsakomybė tenka valstybei ir ją atstovaujančiai Aplinkos ministerijai. Ieškovai nurodė, kad įvertinus žalą nustatyta 4 093 eurų nuostolių suma, tačiau išmokant išmoką buvo pritaikyta 100 eurų išskaita, todėl išmokėta 3 993 eurų suma.

Šią sumą draudikai prašė priteisti kaip nuostolius.

Nepriežiūra neįrodyta

Aplinkos ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir tvirtino, kad civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos.

Pasak atsakovės, nebuvo nei pranešimų apie konkretų pavojų keliantį medį, nei duomenų apie jo pažeidimus ar būtinybę atlikti sanitarinius kirtimus, o pats įvykis, policijos duomenimis, siejamas su stipriu vėju.

Byloje remiamasi hidrometeorologų informacija, kad tą dieną buvo išplatintas perspėjimas apie pavojingą vėją, o Dūkšto meteorologijos stoties duomenys rodė vėjo gūsius, patenkančius į stipraus vėjo ribas.

Ministerija taip pat akcentavo, kad gyventojai buvo perspėjami nepalikti automobilių po medžiais, o automobilio savininkas esą nepadarė visko, kad būtų galima išvengti žalos ar ją sumažinti.

Teismo verdiktas

Teismas pripažino, kad 3 metų ieškinio senaties terminas, reikalavimą pakeičiant iš savivaldybės į valstybę, formaliai buvo praleistas, nes draudimo išmoka išmokėta gerokai anksčiau.

Vis dėlto, teismas terminą atnaujino, įvertinęs, jog ieškovė sąžiningai suklydo, o pradinėje stadijoje administracinis teismas net buvo patenkinęs reikalavimą savivaldybės atžvilgiu.

Tačiau sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės baigėsi ieškovės nenaudai. Teismas konstatavo, kad draudikai neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų ar neveikimo: „Nebuvo duomenų, jog iki įvykio kas nors prašė medį pašalinti ar genėti, nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, o lūžį lėmė stiprus vėjas.“

Kadangi neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, ieškinys dėl 3 993 eurų ir palūkanų priteisimo buvo atmestas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.