Dėl smurto Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje mokinė atsidūrė ligoninės priimamajame. Dešimtmečio patyčios ir smūgiai klasiokei vyko mokytojos akivaizdoje. Tėvai sunerimę dėl savo vaikų saugumo mokykloje ir kaltina direktorę abejingumu. Pedagogė atšauna, kad tokie konfliktai tarp vaikų yra natūralūs.
Smūgis į smilkinį ir sulaužyti akiniai
Nukentėjusios dešimtmetės mama su LRT.lt pasidalijo jau nutraukto ikiteisiminio tyrimo nuorašu, kuriame užfiksuoti incidento liudininkų parodymai. Šie policijai pasakojo:
„Per tikybos pamoką Emai (vardas pakeistas) einant prie švieslentės nusirašyti teksto, Julius (vardas pakeistas) sėdėdamas pirmos eilės suole pradėjo tyčiotis iš klasiokės vadindamas ją akla višta, kitais įžeidžiančiais žodžiais. Tada pakišo jai koją, o Emai nugriuvus ant grindų pradėjo ją spardyti.
Po kurio laiko, vaikams laukiant mokytojos įvertinimų eilėje, Julius vėl pradėjo smurtauti prieš Emą ir kumščiais daužyti jai pilvą.
Ema apie tai pranešė tikybos mokytojai, tačiau ši nesureagavo.
Bandydama apsiginti nuo smurtautojo, Ema sudavė Juliui atgal. Vėliau Julius pasakojo labai supykęs ant Emos, kad ji jam sudavė. Tada jis smogė Emai į kairįjį smilkinį ir sulaužė jai akinius.
Po smūgio Ema pasijuto blogai. Ją pradėjo krėsti šaltis, ėmė skaudėti ir svaigti galva, pykinti.
Į klasę iškviesta direktorė pamatavo Emai temperatūrą ir liepė toliau dalyvauti pamokose. Apie incidentą direktorė nepranešė Emos tėvams. Mergaitei nebuvo leista paskambinti.
Kiek vėliau po incidento, Emai verkiant per pertrauką, Julius paleido į ją obuolį. Šis pataikė mergaitei į pakaušį, o Julius toliau tyčiojosi“, – apie smegenų sutrenkimu pasibaigusį incidentą Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje pasakoja liudininkai pranešime policijai.
Ligoninėje konstatavo sumušimus ir galvos smegenų traumą
Pasak dešimtmetės Emos mamos Daivos (tikrasis vardas ir pavardė LRT.lt redakcijai žinomi), dukra jai paskambino tik pasibaigus pamokoms, būdama pailgintoje grupėje.
„Dukra verkė, prašė, kad greičiau atvažiuočiau jos paimti. Sakė, kad labai blogai jaučiasi, kad jai skauda galvą ir pykina.
Labiausiai gąsdino tai, jog Emą pykino. Kilo įtarimas dėl smegenų sutrenkimo. Ji man pasirodė vangi, norėjo prigulti.
Nuvykus į ligoninę jai buvo fiksuoti sumušimai ir lengva galvos smegenų trauma. Dvi paras turėjome įdėmiai stebėti dukros būklę. Jai pablogėjus, nedelsiant vykti į Skubiosios pagalbos skyrių.
Iki šiol dukra jaučia liekamuosius reiškinius. Antroje dienos pusėje, ypač po pamokų, jai pradeda skaudėti galvą“, – apie sumušimo pasekmes dukros sveikatai LRT.lt pasakojo mama.
Kritika mokyklos direktorei
Nepilnametės mama dėl smurto prieš jos dukrą protrūkio kaltina mokyklos direktorę ir Emos mokytoją Nijolę Malinauskienę ir tikybos mokytoją.
Pasak pašnekovės, pedagogų abejingumas patyčioms ir smurtui tęsiasi jau ne vienus metus. Kritikos direktorei negaili ir kiti ketvirtokų tėvai.
„Mokyklos direktorė nesiima jokių priemonių, kad agresija ketvirtokų klasėje būtų pažabota. Viską bandoma užglaistyti, kad tik niekas už mokyklos ribų neišplistų, būtų paslėpta. Tačiau realiai smurto ir patyčių problema nesprendžiama. Man susidarė įspūdis, kad direktorė apskritai nemato bėdos“, – LRT.lt pasakojo kitos ketvirtokės tėvas Saulius (tikrasis vardas ir pavardė LRT.lt redakcijai žinomi).
Patyčios prasidėjo jau pirmoje klasėje
Pasak smegenų traumą patyrusios Emos mamos, problemų dėl klasioko Juliaus elgesio kilo nuo pirmos klasės.
„Viskas prasidėjo nuo patyčių. Julius šaipėsi iš daugelio vaikų. Ypač iš vieno berniuko, vėliau tą berniuką tėvai perkėlė į kitą mokyklą. Beje, šis vaikas – ne vienintelis, pakeitęs mokyklą dėl Juliaus elgesio.
Ilgainiui patyčios tapo norma klasėje. Į jas įsitraukė ir daugiau vaikų.
Mes, vaikų tėvai, netylėjome, kalbėjome su klasės mokytoja N. Malinauskiene, kuri yra ir mokyklos direktorė. Ji neigė patyčių problemą arba dėl Juliaus elgesio siūlė kalbėtis su jo tėvais. Keistas buvo ir direktorės pasakymas, esą mano dukra Ema lanko karatė treniruotes, todėl pati gali apsiginti“, – LRT.lt pasakojo mama.
Smurto patyrė ir anksčiau
Pašnekovė teigė, kad smegenų trauma pasibaigęs smurto atvejis prieš jos dukrą nebuvo pirmas.
„Pernai prieš tada dar devynmetę mano dukrą smurtavo trys klasiokai.
Du berniukai valgykloje pasigavo Emą, laikė ją už pažastų, o Julius su kumščiais daužė jai į pilvą (reikėtų pasakyti, kad Ema serga Krono liga. Jai būdinga tai, kad pilvas tampa itin skausmingas, sergant šia liga jis būna šiek tiek išpūstas, kartais net liečiant skauda, – aut. past.).
Ema nuolatos sulaukdavo patyčių dėl savo ligos, dėl to, kad negali valgyti tokių pat pietų kaip dauguma vaikų, dėl to, kad prasčiau mato ir turi nešioti akinius“, – apie situaciją pradinėje mokykloje pasakojo vilnietė.
Moteris tikino, kad dėl patyčių ir smurto ji nuolat kalbėdavosi ne tik su pedagogais, bet ir su Juliaus tėvais.
„Jie pasirodė neabejingi sūnaus elgesiui. Bent jau iš pažiūros. Visada atsiprašydavo už sūnaus elgesį, pažadėdavo, kad daugiau tai nepasikartos, bet realiai jokių pokyčių nebuvo. Matote, kuo visa tai baigėsi“, – sakė moteris.
Kritikos strėlės iš vaikų tėvų skrieja ne tik mokyklos vadovei, bet ir tikybos mokytojai, nes ji, pasak Emos mamos, nieko nedarė, kai Julius smurtavo prieš jos dukrą per jos vedamą tikybos pamoką.
Tikybos mokytoja atsitvėrė tylos siena
„Pati mokytoja niekaip nepaaiškino. Ji net Vaiko gerovės komisijos posėdyje nedalyvavo. Aš į ją kreipiausi asmeniškai, bet ji man nieko neatsakė. Norėjau jos paklausti, kodėl ji nereagavo, kai dukra jai skundėsi, ir kodėl ji nesutramdė smurtaujančio dešimtmečio“, – pasipiktinusi kalbėjo Emos mama.
„Situaciją klasėje pavadinčiau tiesiog labai baisia“, – LRT.lt teigė kartu su Juliumi besimokančios mergaitės tėvas Saulius.
Pasak vilniečio, kitą dieną po Emos sumušimo jis nuėjo į mokyklą pasikalbėti su direktore.
„Paklausiau, ar saugu vesti savo dukrą į mokyklą, kai tokie dalykai vyksta. Mane šokiravo direktorės atsakymas: „Tai čia nieko tokio neįvyko. Berniuką tiesiog suerzino klasiokė, kuri ėjo per pamoką prie lentos.“ Taip ir likau išsižiojęs. Ką reiškia suerzino? Tai mokytoja valdo situaciją pamokos metu, ar ne?“ – mokyklos vadovybės reakcija piktinosi pašnekovas.
Kas kita auka?
Dešimtmetės tėvas, kaip ir kita mūsų pašnekovė, tvirtino, kad patyčios prasidėjo nuo pat pirmos klasės ir jų mokyklos atstovai neužkardė.
„Buvo berniukas, kuris kentė to paties Juliaus patyčias. Mokytojai nesugebėjo susitvarkyti, todėl tėvai galiausiai skriaudžiamą vaiką pervedė į kitą mokyklą. Tada mūsų aptariamas Julius susirado naują auką – Emą.
Mano galva, tai nerimą keliantis scenarijus. Emai palikus mokyklą, jis greičiausiai rinksis kitą patyčių objektą. Ir kas žino, kuo tai baigsis. Vaikai juk auga, todėl ir smurtas gali būti dar žiauresnis“, – nerimavo mergaitės tėvas.
Po Emos sumušimo mokykloje buvo sušaukta Vaiko gerovės komisija, tačiau, anot Emos mamos, posėdyje nedalyvavo nei psichologė, nei socialinė darbuotoja, nei tikybos mokytoja, per kurios pamoką įvyko incidentas.
„Jokių smurto problemos sprendimų nebuvo pateikta. Daugiausia buvo nagrinėjamas ne Juliaus, o Emos klausimas. Net buvo pasakyta, kad Julius galbūt taip išreiškia simpatiją Emai, todėl ją muša. Kaip tai paaiškinti? Kodėl nagrinėjama auka, o ne smurtautojas? Juliaus atžvilgiu jokių veiksmų nebuvo imtasi“, – pasakojo Emos mama.
Policija: mokinio elgesyje yra nusikalstamos veikos požymių
Vilnietė LRT.lt teigė, kad po šio įvykio ji nusprendė perkelti dukrą į kitą mokyklą.
„Nematau kitos išeities. Dukra nuolat verkia, į mokyklą bijo eiti. O ir mes, tėvai, nesame tikri, kad vaikai šioje mokykloje bus apsaugoti nuo patyčių ir smurto“, – sakė pašnekovė.
Apie įvykį per tikybos pamoką buvo informuota ir Vilniaus policija. Atlikus ikiteisminį tyrimą konstatuota:
„Iš surinktos medžiagos matyti, kad Juliaus veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas“ 3 d. požymių, tačiau kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl baudžiamasis procesas yra negalimas.“
Direktorė metė ragelį, į klausimus atsakė raštu tik įsikišus Vilniaus savivaldybei
LRT.lt susisiekė su Filaretų pradinės mokyklos direktore N. Malinauskiene. Išgirdusi, kad skambina žurnalistė, pedagogė skubiai nutraukė pokalbį. Vėliau prisiskambinti jai nepavyko.
Tik po to, kai buvo kreiptasi į mokyklos steigėją Vilniaus miesto savivaldybę, direktorė sutiko atsakyti į klausimus. Tačiau tik raštu. Pedagogė neatsakė į jai nepatikusius LRT.lt klausimus.
Pateikiame raštu gautą direktorės paaiškinimą.
„Prasidėjus konfliktui pamokoje tarp minimų mokinių, mokytoja iškart jį nutraukė ir sudrausmino mokinius, o po pamokos apie tai informavo mane. Fizinių sužalojimų nepastebėjau, bet likusią dienos dalį nuolat teiravausi apie mergaitės savijautą. Jai pasakius, kad krečia šaltis, pamatavome temperatūrą, ji buvo normali. Mergaitės akinių kojelė per konfliktą buvo deformuota, tačiau patys akiniai nelūžo ir nedužo. Natūralu, kad tokių konfliktų tarp vaikų pasitaiko, todėl nenustačius savijautos pasikeitimų nebuvo poreikio nedelsiant informuoti tėvus ar kviesti medikų pagalbą. Sutinku, kad ir mokytojai, ir aš nesame medicinos specialistai, tačiau esame pabaigę pirmosios pagalbos mokymus ir gebame įvertinti situaciją, imtis būtinosios pirmosios medicininės pagalbos. Jei vaikai neturi fizinių sužalojimų, savo savijauta nesiskundžia ir ji toliau stebint akivaizdžiai nesikeičia, neturime kaip nuspėti, ar iš tiesų mokinys jaučiasi gerai“, – apie incidentą per tikybos pamoką pasakojo direktorė.
Direktorė: vaikai atsiprašė ir paspaudė vienas kitam ranką
Pasak mokyklos vadovės, su abiejų mokinių tėvais ši situacija buvo aptarta dar tą pačią dieną, jiems atvykus pasiimti vaikų. Išsiaiškinome priežastis, vaikai atsiprašė vienas kito, paspaudė vienas kitam ranką. Berniuko mama pasiūlė mergaitės mamai atlyginti žalą dėl sugadintų akinių, tačiau ji pasiūlymo atsisakė.
„Apie įvykį informavau Vaiko gerovės komisiją, buvo nutarta pakviesti dar kartą susitikti abiejų mokinių tėvus. Susitikime, kuriame dalyvavo tėvai, abu vaikai, komisijos pirmininkė ir aš, aptarėme konfliktą bei jo priežastis. Vaikams buvo priminta, koks elgesys nederamas ir kad į kito asmens nepagarbų elgesį nereikėtų atsakyti tuo pačiu. Mergaitės mamai berniuko tėvai dar kartą pasiūlė finansuoti akinių taisymą, tačiau mama šios pagalbos dar kartą atsisakė. Susitikimas baigėsi abiejų vaikų tėvams neturint jokių pretenzijų vieni kitiems. Konfliktas taip pat buvo aptartas su visais šios klasės mokiniais, pasikartotos pagarbaus elgesio taisyklės“, – aiškino pedagogė.
Mokinys linkęs į impulsyvumą
Pasak direktorės, nors iš kitų klasės vaikų tėvų nusiskundimų ar pranešimų apie minimo berniuko elgesį ji nėra gavusi, mokytojai ir specialistai yra pastebėję, kad mokinys linkęs į impulsyvumą ir spontanišką elgesį, todėl darbuotojai skiria daugiau dėmesio jo elgesio stebėsenai.
„Su mokinio tėvais vykdomi individualūs pokalbiai, į juos tėvai visada atvyksta. Socialinė pedagogė anksčiau rekomendavo mokiniui lankyti Socialinių įgūdžių ugdymo grupę mokykloje ir vaikų dienos centrą. Su tėvų sutikimu mokinys lankė užsiėmimus bandomąjį laikotarpį, adaptacija vyko sėkmingai, pastebėti teigiami mokinio elgesio pokyčiai bendraujant su bendraamžiais“, – sakė direktorė.
Policijos tyrimo metu surinkta informacija perduota Vaiko teisių tarnybai pagal savo kompetenciją patikrinti smurtavusio nepilnamečio šeimą.
