Prie visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvos „Skaidrinam“ prisijungė ir „Radviliškio naujienos“, kurios patikrino, kaip vadinamąsias kanceliarines lėšas praėjusią kadenciją tratino Radviliškio rajone išrinkti savivaldybės politikai. Šiandien tęsiame rašinių ciklą apie tai, kaip į politikų kišenes byrėjo valdiški eurai.
Ketvirtas straipsnis – apie tai, kad ir jaunosios kartos politikai, įsisavindami mokesčių mokėtojų lėšas, niekuo neatsilieka, o kartais net ir pranoksta politikos veteranus. Vienas iš tokių – konservatorių sąrašo pažiba, talentingas ne tik scenoje, bet, panašu, ir kanceliarinių lėšų įsisavinime – tai Gabrielius Verdingas. Politikas, kuriam šiuo metu 22-eji metai, beveik visas kanceliarines lėšas išleido degalams, kuriuos labai dažnai pirkdavo pas degalinėje Šiauliuose dirbančią mamą. Į posėdžius ir pas rinkėjus jaunasis politikas važiavo net keturiomis mašinomis, o pirkdamas benziną naudojosi net šešiomis skirtingomis to paties degalinių tinklo nuolaidų kortelėmis.
Tapo jauniausiu Tarybos nariu
Dažnai kalbama, kad mūsų šalyje politikos kultūra pasikeis tik tada, kai politikos veteranus pakeis jaunosios kartos atstovai, kurie nėra matę sovietmečio. Vienas iš tokių politikų – tai konservatorių sąrašo pažiba Gabrielius Verdingas.
2019 metais, kai jis pateko į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą, politikui tebuvo 18 metų, jis buvo pats jauniausias politikas, gavęs Tarybos nario mandatą, todėl daug kas jam prognozavo dideles politikos perspektyvas ir laikė ateities politiku.
Dar besimokydamas Lizdeikos gimnazijoje ir vėliau G. Verdingas pasižymėjo kaip aktyvus scenos žmogus: jis ir muzikavo, ir vaidino, ir vedė renginius, tad panašu, jog tapęs konservatorių partijos kandidatu šiai partijai padėjo privilioti nemažai jaunosios kartos rinkėjų balsų.
Politikas pylėsi ir benziną, ir dyzeliną
Pradėjęs dirbti rajono Taryboje G. Verdingas tik pirmaisiais mėnesiais kanceliarines lėšas, kurios skirtos apmokėti politiko išlaidas, susijusias su jo, kaip Tarybos nario veikla, naudojo taupiai. Tačiau bėgant mėnesiams augo ir politiko patiriamos kanceliarinės išlaidos, kurios dažnu atveju siekdavo arba būdavo labai netoli maksimalios leidžiamos sumos.
Turbūt reikėtų tik pasidžiaugti, kad jaunasis politikas nepaisant visų savo darbų ir mokslų dar rasdavo tiek daug laiko bendrauti su rinkėjais ir pas juos važiuoti, nes beveik visas kanceliarines išmokas G. Verdingas išleido degalams – benzinui ir dyzelinui.
Čia būtina paminėti, jog kanceliarinės lėšos – tai nėra politikų atlyginimas ir jos yra skiriamos tik apmokėti už tą kurą, kurį deputatas išvažinėjo keliaudamas pas rinkėjus, į posėdžius ar vykdydamas kitas Tarybos nario pareigas, o ne už asmenines keliones.
Radviliškio rajono tarybos nariams per mėnesį išmokama kanceliarinėms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka negali viršyti 20 procentų vidutinio Lietuvos mėnesinio darbo užmokesčio. Kadangi bėgant metams vidutinis užmokestis Lietuvoje didėjo, tai kartu su juo augo ir kanceliarinių išmokų „lubos“. Įdomiausia tai, jog kartu su kanceliarinių išmokų „lubomis“ augo ir G. Verdingo kelionėms pas rinkėjus bei į posėdžius išvažinėtų degalų kiekis.
Degalus deputatas pylėsi pas mamą
Politikas Radviliškio rajono savivaldybei pristatydavo degalinių čekius, o tada į jo sąskaitą buvo pervedami pinigai, skirti kompensuoti patirtoms išlaidoms. Tų „čekiukų“ būta gana nemažai, buvo tokių mėnesių, kai politikas į degalinę važiuodavo vos ne kas trečią dieną ir pristatydavo po 9 čekius už benziną ir dyzeliną.
Politikas Radviliškio rajono savivaldybei pristatydavo degalinių čekius, o tada į jo sąskaitą buvo pervedami pinigai, skirti kompensuoti patirtoms išlaidoms. Tų „čekiukų“ būta gana nemažai, buvo tokių mėnesių, kai politikas į degalinę važiuodavo vos ne kas trečią dieną ir pristatydavo po 9 čekius už benziną ir dyzeliną.
Šaltinis: lrytas.lt
