Atšilus orams žmonės traukia dviračius, paspirtukus, riedžius arba juos nuomojasi ir jais važinėja. Vieni tą daro dėl smagumo, kiti – dėl sporto. O kai kurie šias transporto priemones naudoja kaip patogesnę ir pigesnę alternatyvą vietoje automobilių, taksi ar autobusų. Vis tik ne visi žino, už ką galima užsitraukti baudas.
Klausimą, kas gresia važiuojant dviračiu ar paspirtuku neblaiviam, iškėlė vilnietis Gytis.
Jis neslėpė, kad vasarą dviratį ar paspirtuką dažniausiai naudoja kaip patogiausią priemonę grįžti namo iš miesto po „baliavonių“ su draugais – nereikia mokėti už taksi ar ieškoti, kas parveš.
Vis tik vaikinas teigė bijantis, kad, jeigu jį, važiuojantį dviračiu girtą, pričiuptų policija, jis gautų ne tik baudą – iš jo atimtų ir vairuotojo pažymėjimą, ir patį dviratį.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiemet kainuoja dviračiai ir paspirtukai bei kas iš tiesų gresia už taisyklių pažeidimus.
Baudos ir kas gresia važiuojant išgėrus
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė įspėjo, kad važiuoti įprastais ir motoriniais dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis (elektriniais paspirtukais, riedlentėmis, balansiniais vienračiais, riedžiais ir pan.), taip pat vadelioti ir joti būnant neblaiviems yra draudžiama.
Jeigu tą daro asmuo, turintis nuo 0,41 iki 1,5 promilės, jam gresia 80–150 eurų bauda.
Jeigu asmeniui nustatoma 1,51 promilės ar daugiau, jis yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba atsisako tikrintis neblaivumą / apsvaigimą, jam jau gresia 150–200 eurų bauda.
Vis tik J. Liutkienė patikino, kad už važiavimą dviračiu, paspirtuku ar kt. neblaiviam, net jei sukeliamas koks nors incidentas įvažiuojant į praeivį, automobilį ar kitą dviratininką, jokiu atveju negresia prarasti vairuotojo pažymėjimo.
Apie dviračio ar paspirtuko konfiskavimą taip pat nėra užsimenama.
Pašnekovė tik akcentavo, kad girtiems važinėti yra neprotinga: „Nes kelia didžiulį pavojų sau ir kitiems. Girtas vairuotojas gali susižaloti pats ir sukelti eismo įvykį, kuris turės tragiškas pasekmes.“
Policijos duomenimis, šiemet per sausio, vasario ir kovo mėn. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus padarė 1 608 neblaivūs, apsvaigę ar nesutikę tikrintis dviratininkai ir 206 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai.
Kada teks sumokėti ir 230 eurų?
Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, paprastu ar motoriniu dviračiu yra draudžiama:
- važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo (jei toks yra);
- vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- būti velkamiems kitų transporto priemonių;
- vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
- važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
- kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
Be to, važiuojant elektrine mikrojudumo priemone greitis negali būti didesnis kaip 20 km/val., o važiuojant ir pėstiesiems, ir dviračiams skirtais takais, kelkraščiais ar šaligatviais yra draudžiama važiuoti didesniu kaip 7 km/val. greičiu.
Jei dėl KET pažeidimo sukeliama pavojinga situacija, gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų.
Jei apgadinama transporto priemonė ar kitas turtas – 40–60 eurų bauda, jei nežymiai sutrikdoma kito asmens sveikata – 90–140 eurų bauda.
Jei svetimą turtą apgadina ar kitą žmogų sužeidžia neblaivus / apsvaigęs dviračio ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, jam skiriama 170–230 eurų bauda.
Kada nubaus važiuojant be žibintų ar šalmų
Policija primena, važinėti galima tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, kurių gale yra raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai.
Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi reikia turėti baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną gale arba dėvėti ryškiaspalvę liemenę su atšvaitais. O tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikia ir liemenės, ir žibintų.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones: alkūnių, kelių apsaugas ir kt. O nepilnamečiams yra privalomas šalmas.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, prižiūrint suaugusiajam – ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims, nebent tai yra gyvenamoji zona – ten amžius nėra ribojamas.
Už šių taisyklių nesilaikymą galima užsitraukti baudą nuo 20 iki 40 eurų.
Dviračių kainos – ką ir už kiek perka?
Parduotuvėje „Bikko“ galima rasti dviračių, kainuojančių nuo 61,19 euro (vaikams) iki 13,5 tūkst. eurų (elektrinių suaugusiems).
Parduotuvės vadovas Julijus Zaura skaičiavo, kad lietuviai dviračiui vidutiniškai išleidžia 800–900 eurų.
„Šalia pastatyti to paties stiliaus dviračiai už 500, 1 tūkst., 2 tūkst. ir 5 tūkst. eurų iš tolo gali atrodyti visiškai vienodi. Tačiau skiriasi jų komponentai, sudedamosios dalys, rėmo lengvumas ir lygis, amortizatoriai.
Pirkėjas renkasi pagal save. Pagrindinis klausimas renkantis dviratį – kur važinėsi (tai apsprendžia jo stilių) ir kaip dažnai važinėsi (nes kuo dažniau važinėja, tuo aktualiau yra techninio lygio aukštumas, kad dviratis neribotų žmogaus fizinių galimybių)“ – aiškino J. Zaura.
Jis paminėjo, kad 2 metus po „COVID–19“ pandemijos dviračių versle buvo krizė: visi turėjo per didelių užsakymų, per daug likučių, kuriuos turėjo parduoti, tad negalėjo užsisakyti naujų modelių.
Vis tik dabar, anot pašnekovo, situacija stabilizuojasi, kai kurie stipriausi dviračių prekių ženklai jau atsistatė ir dėl konkurencingumo kainas netgi kiek sumažino.
Likę kainų išvis nekėlė, nebent jautresni, mažiau žinomi prekių ženklai. Tad vidutiniškai pastaruosius 2 metus dviračių kainos visai nesikeitė.
Elektrinių paspirtukų bumas baigėsi?
Šiuo metu „Bikko“ parduotuvėje yra likę tik 2 elektriniai paspirtukai, kainuojantys 449 ir 599 eurus.
Vadovas neslėpė, kad jais jau nebeprekiauja, kadangi tai – labai įtemptas segmentas. El. paspirtukus pardavinėja ir nespecializuotos, maisto, buitinių prekių parduotuvės, prekybos centrai.
„Prekiauja visokiais kinietiškais, įvežtiniais, kur nesvarbu kokybė, o svarbu tik parduoti kuo pigiau. Tai tapo nebe toks išskirtinis produktas, o kas jais prekiauja nelabai iš to verslą pasidaro.
Iš vartotojo pusės pastebiu, kad jau nėra tokio didelio el. paspirtukų bumo, nėra taip, kad jų labai daugėtų keliuose. Santykis išlikęs panašus, koks buvo ir prieš 2–3 metus“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
