Apie tai šiandien galvoja verslininkas, Šiauliuose esančios kavinės „Gustuko picerija” savininkas Mantas Zemeckas. Nevengiantis kritikuoti valdžią ir už tai nuolat sulaukiantis atsako. Neseniai jis pasidalijo ironišku pasvarstymu apie posūkį į politiką. Panašu, kad žmonės lauktų tokių atstovų, tačiau pats M.Zemeckas sako, jog tai tik juokas.
Net ir gavęs ne vieną pasiūlymą, sukti į politiką nesvarsto. „Dabar būtų labai sunku suvienyti žmones. Man atrodo, kad mūsų laukia kažkas bloga, kas galbūt privers atsimerkti. Tikiuosi, mano nuojauta neišsipildys, bet kažkodėl atrodo, kad iki kitos vasaros Lietuva kariaus”, – sako verslininkas.
„Gustuko picerija” savo sekėjams „Facebook” socialiniame tinkle ironiškai užsiminė, jog svarsto sukti į politiką. „Matydami, kokie baisumai vyksta mūsų šalyje, pradėjome rimtai galvoti apie politiką. Kadangi esame mažų pajamų ir žemesnio išsilavinimo atstovai nieko protingo nesugebėjome sugalvoti. Visi naujos tvarios politikos keliai vienaip ar kitaip nuvesdavo mus prie šiukšlių rūšiavimo procedūros.
Kiek jūs besistengtumėte vertybiškai atrinkinėti šiukšles (politikus) pagal jų specifikaciją – popierius, stiklas (liberalai, konservatoriai) ir mesti jas į skirtingus konteinerius (partijas), atvažiavus šiukšliavėžiui (rinkimams), jų visų turinys bus sumestas į tą pačią talpą (koaliciją). Ir visas šitas atliekų darinys bus pavadintas Tautos surinktaisiais.
Visgi turėtume pasidžiaugti, jog mums vis dar yra palikta demokratinė teisė išsirinkti bent jau konteinerio spalvą”, – ironizuojama įraše.
Visgi, „Gustuko picerijos” vadovas Mantas Zemeckas neslepia, kad pasiūlymų sukti į politiką yra gavęs, ir ne vieną. Kalbėdamas su „Vakaro žiniomis” jis papasakojo, kodėl tokios minties vis tiek nesvarsto:
„Matau, kad su kiekviena diena mūsų visuomenė vis labiau susipriešinusi, vis jautresnė, jau net bendraminčiams darosi sunku susikalbėti. Kažkokią vienybės formą šiandien rasti būtų labai sudėtinga. Daug kas jaudinasi dėl darbų, žmonės jaučia didėjančią finansinę naštą ir tokiame fone žmogus daugiausiai galvoja tik apie savo reikalus. Tokia yra skaudi realybė.
Kažkaip maniau, kad pandemija buvo mūsų žmogiškumo egzaminas, bet dabar galvoju, kad tai buvo tik įžanga ir kad ta egzaminą laikysime iš naujo.
– Bet turbūt pasiūlymų į sukti į politiką esate sulaukęs?
– Taip, esu sulaukęs iš kelių partijų. Buvau susitikęs, bet dabar manau, kad kažką pakeisti gali tik į Seimą atėjusi konstitucinė dauguma. Turime būti realistais. Atėjus į Seimą tik turint kelis mandatus, nieko nepadarysi.
– Nesuviliojo nei viena partija?
– Nusivyliau visomis. Jau matau, kad jos nesiskiria viena nuo kitos. Ėmiau galvoti, kad visos jos yra sisteminės. Manęs Seimo rinkimuose tikrai nepamatysite. Aš ir taip turiu, ką veikti.
– Ne kartą esate sulaukęs kaltinimų, kad kritikuojate valdžią todėl, kad pats planuojate eiti į politiką.
– Pas mus tai jau tampa įprasta. Jeigu kažkas sulaukia didesnio žmonių palaikymo ar dėmesio, juo susidomi partijos. O kai susidomi sisteminės partijos, anksčiau ar vėliau iš to žmogaus nieko nebelieka. Galiausiai jis susitapatina su sistema ir tampa toks pats, kaip visi. Manau, kad dabar eiti į politiką prilygsta savižudybei. Nėra vienybės.
Gal per gerai gyvename. Jeigu esi apsirūpinęs, juk neaukosi savo laiko mitingams.
Gal tai yra skaudi realybė, bet manau, kad vienybei reikia blogesnių laikų. Mano aplinkoje yra nemažai žmonių, kurie yra išsiėmę savo santaupas ir pasiruošę kažkam, ko dar nesame matę. Bijau, kad ateis diena, kai baigsis Vakarų mums skiriami pinigai, o tada pamatysime skaudžią realybę. Mačiau, jau keliamos idėjos leisti pardavinėti pasibaigusio galiojimo maistą. Mes, tokia perspektyvi ir stipri Europa, kodėl einame tokiu keliu? Kam, kokiam gyvenimui ruošiama visuomenė?
Turiu vieną nuojautą, kuri, tikiuosi, neišsipildys, bet kažkodėl atrodo, kad iki kitos vasaros Lietuva kariaus. Kažkodėl taip atrodo. Lyg aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose viskas seniai sudėliota. Matosi, kas yra daroma ir kam yra ruošiamasi.
– Pernai fiksuota didžiausia emigracija per trejus metus. Kas gins valstybę?
– Mane nustebino Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno nuostaba išgirdus, kad vos 14 proc. žmonių eitų ginti mūsų šalį ginklu. Nejau žmogus yra toks neadekvatus? Tiek metų žmonės buvo engiami, iš jų buvo tyčiojamasi, matę tiek daug neteisybės, nejau žmonės tikrai aukos savo gyvybes, kad vėl pamatytų Landsbergį ir Šimonytę valdžioje?
– Visgi politologai tikina, kad dabar puikus laikas rastis alternatyviai, opozicinei jėgai…
– Kiek žinau, kažkas vyksta. Bet esant tokiam dideliam nestabilumui, nežinau, ar kas nors galėtų atsirasti.
Man pačiam atrodo, kad politinę įtaką prarandantiems konservatoriams ateina sunkūs laikai. Manau, jie patys prisidėjo prie „Laisvės partiją” krečiančių skandalų. Turbūt yra pasiekta riba, kad konservatoriai atsitrauks nuo partnerystės ir narkotikų dekriminalizavimo palaikymo idėjų.
Ir nenustebčiau, jei koalicija subyrėtų arba „Laisvės partija” liktų sėdėti kamputyje – gali būti, kad veltui trejus metus Seime jų atstovai kilnojo rankas visur, kur reikėjo konservatoriams. Panašu, kad „Laisvės partija” bus palikta. Kitu atveju konservatoriai Seimo rinkimuose visiškai pralaimėtų.
O žinant, kad statistinio Lietuvos rinkėjo atmintis yra kaip pas žuviuką Nemo, jie viską pamirš ir Seime tikrai vėl pamatysime konservatorius. Jau matome, kaip įvairūs įtakotukai ruošia socialdemokratus, prie kurių, spėju pateks ir Sauliaus Skvernelio demokratai. O dalis konservatorių rinkėjų, kurie balsuoja kaip sektos nariai, vėl atiduos balsus. Ir manau, kad šie partneriai gali sudaryti kitą Seimo valdančiąją koaliciją.
– Prieš savaitę Seimo narys Mykolas Majauskas nusprendė palikti Seimą ir sukti į privatų verslą. Kuo būti Lietuvoje labiau apsimoka: politiku ar verslininku?
– Žinoma, kad politiku. Jų ir verslai netikrinami, jie ir valstybės planus ar strategiją keliems metams į priekį žino. Sėdėčiau dabar Seime ir žinočiau, kur planuojamos kokios plėtros, kur žemę verta pirkti, kokių leidimų konkurentui neišduoti…
Gyvename „banditų” valdomoje šalyje, kurioje būnant valdžioje, galima daug dalykų susitvarkyti.
– Bet kai kurie politikai sako, kad grįžę į privatų sektorių paskui yra priimami kaip raupsuotieji…
– Valdžia veikia kaip narkotikai. Tai matėme ir pedofilijos skandale, kuriame įtarimai pareikšti dabar jau buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, su konservatoriais atėjusiam į Seimą.
Kiek žmonių priklauso konservatorių partijai? Apie 12 tūkst. visoje Lietuvoje. Jie, pamatę, kaip jų viršūnėlės gina pedofiliją ir meluoja į kameras, kaip pasielgė? Nė vienas neatsistojo ir nepasakė, kad tai neturi nieko bendro su krikščioniškomis vertybėmis. Nė vienas neatsiribojo, neišėjo iš partijos. Jeigu aš būčiau tokios partijos narys, pamatęs, kaip buvo bandoma apginti pedofilija kaltinamą žmogų, nebegalėčiau būti tokioje partijoje. Aš turiu vaikų, pedofiliją matau kaip baisiausią nusikaltimą. Bet visi sėdi, visiems gerai. Kas tai yra? Sekta.
Ir kartu tai rodo mūsų pačių supuvimą, kad mes tokių dalykų nepastebime, neįvertiname ir toliau balsuojame už tokias politines jėgas.
