Atnaujintas Palangos tiltas tapo diskusijų epicentru: miesto meras Šarūnas Vaitkus sako esąs šokiruotas po to, kai „Nemuno aušros“ frakcijai priklausančio Seimo nario Karolio Neimanto patarėjas Matas Gailevičius viešai išreiškė pasipiktinimą – esą tiltas perdažytas Rusijos vėliavos spalvomis.
„Gėda! Raudona, mėlyna ir balta. Ne, tai ne Lietuvos, o Rusijos vėliavos spalvos. Ir būtent jomis nudažytas pagrindinis miesto simbolis – Palangos tiltas. Ne provokacija iš šalies, o oficialus miesto sprendimas, kurį įgyvendino Palangos komunalinis ūkis“, – savo socialiniame tinkle vakar paskelbė M. Gailevičius.
Šie kaltinimai merą pribloškė. „Tokių nesąmonių dar niekas nėra matęs“, – reaguodamas rašė Š. Vaitkus. Jis pridūrė: „Niekada negalvojau, kad būsiu apkaltintas kažkurios vienos valstybės vėliavos protegavimu, juolab kad jau treji metai esu įtrauktas į tos valstybės paieškomų asmenų sąrašus.“
Anot jo, Palangos tiltas nuo seno dažomas marinistinėmis spalvomis – mėlyna, balta ir raudona. „Tokios spalvos naudotos jau mažiausiai 70 metų. Tai – atpažįstamas Palangos simbolis“, – aiškino meras.
Pasak Š. Vaitkaus, naująjį tilto apšvietimą ir spalvų derinį parinko pasaulinio lygio architektas Donatas Rakauskas, gimęs ir užaugęs Palangoje. Jis remėsi istorinėmis nuotraukomis ir siekė išlaikyti būtent pajūrio autentiką.
Meras neslėpė apmaudo ir dėl to, kad komentarus reiškia žmonės, kurie, anot jo, neturi nieko bendra su Palangos dvasia: „Tokiems veikėjams, kurie tik vaizduoja esą Palangos patriotai, bet iš tikrųjų yra labai toli nuo jūrinio ir vietos bendruomenės gyvenimo, jūros tiltas tėra spalvos, iš kurių galima sukurti ištisą šekspyrišką dramą.“
Jis taip pat pabrėžė, kad mėlyna, balta ir raudona – tai ne vienos šalies simbolis: šios spalvos figūruoja net 30-ies pasaulio valstybių vėliavose – nuo JAV iki Prancūzijos ar Nyderlandų.
„Mes renkamės Palangą ir jūrą, o tiems, kurie turi kitokių prioritetų, linkiu tiesiog džiaugtis pavasariu, būti naudingais bendruomenei, o ne nenuilstamai ieškoti „sliekų“ net ant tilto turėklų“, – rašė Š. Vaitkus.
