Nuo kitų metų prekybininkai prekiaus pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais. Kiek ilgiausiai bus galima laikyti lentynose tokius produktus, sprendžia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Linkstama prie 45 dienų termino.
Plačiau situaciją komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė.
– Nuo sausio įsigaliojanti tvarka kalba ne apie visus produktus, o tik apie kai kuriuos iš jų. Kuriems produktams bus taikomas ilgesnis pardavimo laikotarpis?
– Visi maisto produktai yra žymimi dvejopai. Arba žodžiais – „Tinka vartoti iki“, arba – „Geriausias iki“. Reiškia, kad iki nurodytos datos produktas yra geriausias, vėliau yra kiek prastesnis. Būtent tokie žodžiai yra naudojami visoje Europos Sąjungoje.
– Kategorijai „Tinka vartoti iki“ yra priskiriamos dešros, įvairiausi pieno gaminiai, kurie po nurodytos datos gali būti sugedę. Tačiau kalbama yra apie bakalėjos prekes, kokias?
– „Tinka vartoti iki“ yra greitai gendantiems produktams, kurie po nurodytos datos gali būti nesaugūs. „Geriausias iki“ – įvairūs konservai, bakalėjos prekės, nealkoholiniai gėrimai, gali būti kruopos, kava. Labai didelis asortimentas.
– Tai yra tie produktai, kurie mūsų virtuvių spintelėse užsistovi žymiai ilgiau.
– Tikrai taip. Neretai išardome gamintojo pakuotes ir supilame į gražesnius indelius, tad dažniausiai nebežinome, kokia data ant pakelio buvo nurodyta.
– Nuo sausio pirmosios, produktai pažymėti „Geriausias iki“ bus pardavinėjami ilgiau. Šiuo metu yra sprendžiama, kiek dienų ilgiau.
– Ši praktika jau yra Lietuvoje, įvairiose pasaulio šalyse, tai nėra naujas dalykas. Lietuvoje tai buvo taikoma labdarai ir paramai, jau 7 metus. Kai pasibaigus laikotarpiui, buvo galima atiduoti labdarai, paramai arba tiesiog žmonėms, arba naudojama valgyklose.
Numatoma, kad bus galima ir parduoti maisto produktus, kurių pasibaigęs „Geriausias iki“. Įstatymas numato, kad parduoti tik galutiniam vartotojui, kad šie produktai nekeliautų iš verslo į verslą, nebūtų panaudojami gamyboje arba viešajame maitinime, išskyrus tuos specialius atvejus.
Parduoti tik galutiniam vartotojui, mažmeninės prekybos įmonėse galėtų būti parduodami tokie produktai, kurių „Geriausias iki“ pasibaigęs.
Dabar labai svarbu, kad vartotojas žinotų, jog „Geriausias iki“ yra pasibaigęs. Turbūt prekybininkas vartotojui padarys patrauklią kainą. Vartotojas, žinodamas, kad perka tokį produktą, jį pasirinks aiškiai paženklintą, labai tikimės, už patrauklią kainą.
– 45 dienos – toks terminas yra svarstomas.
– Ne ilgesnis kaip 45 dienos. Prekybininkas, pagal konkretų maisto produktą, kurį norės parduoti, spręs, kiek dienų pasirinkti. 7 metus galiojanti praktika labdaros paramai sako, kad duona turėtų būti suvartojama iki 5 dienų, kai kurie produktai iki metų.
Pasirinktas vidutinis, nelabai ilgas laikas, 45 dienos. Tam, kad iš parduotuvės pas vartotoją tie maisto produktai – kava, arbata, makaronai, kruopos įvairiausi konservai patektų, kaip įmanoma greičiau. Vartotojas žino, kad tokį produktą įsigijo ir stengiasi jį kaip įmanoma greičiau suvartoti.
– Ar yra apgalvotas kontrolės mechanizmas?
– Visų pirma, gamintojas pasirenka, kurią datą nurodyti ir kaip ją apskaičiuoja – jau yra labai svarbu. Svarbu, kad iki tos datos produktas tikrai būtų nepakitęs, o atitiktų tas savybes. Parduodamas prekybininkas turi vertinti tą maisto produktą, ar jis vis dar yra tinkamos kokybės ir pardavimo metu jis turi išlikti tinkamas.
Vartotojas, turėdamas namuose produktą, turi įvertinti, koks jis yra. Be abejo, yra labai svarbu laikymo sąlygos ir prekybos tinkle, ir pas vartotoją. Nesilaikant laikymo sąlygų, pažeidus pakuotę, netinkama temperatūra, drėgmė gali turėti įtakos produkto saugai.
– Nuo sausio pirmosios produktų, kurie pažymėti „Geriausias iki“ bus galima įsigyti ir ilgiau, ir turbūt pigiau.
