JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir daugeliui kitų pasaulio lyderių sutelkus dėmesį į karą Ukrainoje, kai kurie europiečiai vis labiau nerimauja dėl to, ką Rusijos kariuomenė daug tyliau daro kituose savo sienos su Europa ruožuose, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Maždaug už 160 kilometrų į rytus nuo sienos su Suomija, Rusijos mieste Petrozavodske, karo inžinieriai plečia kariuomenės bazes, kuriose Kremlius planuoja įkurti naują kariuomenės štabą, kuris per ateinančius kelerius metus prižiūrės dešimtis tūkstančių karių, rašo leidinys.
Vakarų karinių ir žvalgybos pareigūnų teigimu, šie kariai, kurių daugelis dabar tarnauja fronto linijose Ukrainoje, turėtų tapti Rusijos kariuomenės, kuri ruošiasi susidurti su NATO, pagrindu.
Suomija, kuri 1940 m. buvo priversta atiduoti savo teritoriją Sovietų Sąjungai, dešimtmečius stengėsi išvengti konfrontacijos su Maskva. Dabar, po invazijos į Ukrainą įstojusi į NATO, ji stiprina savo sieną elektronine gynyba ir spygliuotos vielos tvoromis.
D. Trumpas, spaudžiantis Ukrainą siekti paliaubų ir siekiantis atkurti JAV ir Rusijos ryšius, sumenkino nuogąstavimus, kad Rusija turi ambicijų už Ukrainos ribų. Vasario mėnesį paklaustas, ar sutinka su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimu, kad Rusija gali pradėti karą su NATO, jei JAV sumažins paramą aljansui, D. Trumpas atsakė: „Aš su tuo nesutinku, nė trupučio.“
Rusijos viduje esantys kariniai ekspertai veiklą prie Suomijos sienos vertina kaip pasirengimą galimam konfliktui su NATO, rašo WSJ.
„Kai kariai grįš (iš Ukrainos), jie žvelgs per sieną į šalį, kurią laiko priešininke, – leidiniui sakė Maskvos gynybos analitinio centro direktorius Ruslanas Puchovas. – Pastarojo dešimtmečio logika rodo, kad laukiame tam tikro konflikto su NATO.“
Rusijos pareigūnai siunčia nevienareikšmius signalus. Gynybos ministras Andrejus Belousovas sakė, kad Rusija turi būti pasirengusi konfliktui su NATO, o Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ne kartą tikino, kad Vakarų retorika apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO yra paniška.
Rusijai didinant savo buvimą palei rytinį NATO flangą, V. Putinas įsakė išplėsti kariuomenę iki 1,5 mln. karių, palyginti su maždaug milijonu karių prieš invaziją į Ukrainą. Rusija taip pat padidino karines išlaidas iki daugiau kaip 6 proc. BVP šiais metais, palyginti su 3,4 proc. JAV ir 2,1 proc. ES vidurkiu.
Ginkluotės didinimas
Rusijos karinės gamyklos dirba visu pajėgumu. Prieš invaziją Rusija per metus pagamindavo apie 40 tankų T-90M, o dabar – beveik 300 per metus. Aukšto rango Suomijos pareigūnas sakė, kad į Ukrainą jų siunčiama nedaug, o tai reiškia, kad jie yra kaupiami būsimam naudojimui. Artilerijos ir amunicijos gamyba išaugo apie 20 proc., o bepiločių orlaivių gamyba gerokai patobulėjo.
„Rusijos kariuomenė atsinaujina ir auga sparčiau, nei dauguma analitikų tikėjosi, – Senato komitetui sakė JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli. – Rusijos kariuomenė… šiandien yra didesnė nei karo pradžioje.“
Vasario mėn. paskelbtoje Danijos žvalgybos agentūros ataskaitoje perspėjama, kad Rusija per penkerius metus gali pradėti plataus masto karą Europoje, jei NATO atrodys silpna. Pareigūnai įspėja, kad paliaubos Ukrainoje paspartintų Rusijos atsigavimą.
Kai kurios NATO šalys ruošiasi gynybai: kasa tranšėjas, įrengia tankų užtvaras ir pasitraukia iš sutarčių, draudžiančių priešpėstines minas. „Neturime per daug laiko, – Lenkijos gynybos ministrą Wladyslawą Kosiniaką-Kamyszą cituoja WSJ. – Turime sukurti tvirtą aljansą, stiprią vadovavimo sistemą ir gerai aprūpintas karines pajėgas.“
Vakarų pareigūnai kaip Maskvos destabilizuojančios darbotvarkės įrodymą nurodo pastarojo meto Rusijos slaptas operacijas Europoje, pavyzdžiui, bandymą sabotuoti DHL lėktuvus ir sąmokslą nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Vienas Europos žvalgybos pareigūnas perspėjo, kad Rusija gali išbandyti NATO sanglaudą nedideliu įsiveržimu į tokią šalį kaip Estija, kurioje gyvena daug rusakalbių gyventojų.
Rusijos gebėjimas konfrontuoti su NATO priklausys nuo to, kaip greitai jai pavyks atkurti savo pajėgas, išsekusias, bet užgrūdintas mūšiuose Ukrainoje.
„Jei klausiate, kaip greitai Rusijos kariuomenė galėtų surengti ribotą operaciją prieš Baltijos šalis, atsakymas gali būti – gana greitai“, – sakė analitinio centro „Carnegie Endowment for International Peace“ analitikas Michaelas Kofmanas. Pasak jo, didelio masto NATO karui pasirengti gali prireikti nuo septynerių iki dešimties metų.
Karinis atgimimas
Rusijos karinis palikimas – Napoleono ir Hitlerio nugalėjimas – išlieka svarbiausiu V. Putino naratyvo elementu. Jis juo naudojasi siekdamas pateisinti karą Ukrainoje ir įtvirtinti įtaką Europoje. Rusija stato, kad jos karinis stiprinimas privers Vakarus vėl pradėti bendradarbiauti pagal Maskvos sąlygas.
„Rusijai ir Europai reikės atnaujinti dialogą aiškiai suprantant viena kitos pajėgumus, suvokiant, kad esame priešai“, – WSJ sakė Aukštosios ekonomikos mokyklos Maskvoje profesorius Vasilijus Kašinas.
Siekdamas sutelkti pajėgas į Vakarus, Kremlius pernai reorganizavo savo karines apygardas, susiedamas jas su Maskvos ir Sankt Peterburgo gynyba. Maskvos apygardoje Rusija integravo savo logistiką su Baltarusija, kuri yra pagrindinė jos sąjungininkė.
Labiausiai karinės pajėgos bus plečiamos Leningrado apygardoje, susiduriančioje su Estija, Latvija ir Suomija. Brigadų dydis beveik patrigubės ir sieks 10 tūkst. karių kiekvienoje.
„Kad ir kaip jie bandytų diegti naujoves taktiniu ar operatyviniu lygmeniu, rusams svarbu dydis, – sakė suomių generolas majoras Sami Nurmi. – Tai visada priklauso nuo skaičiaus.“
Rusija stato naujas kareivines ir poligonus, modernizuoja geležinkelius, kad galėtų greitai perkelti karius. Gruodį Rusijos televizija rodė karius, žygiuojančius Petrozavodske švęsti sovietinių laikų geležinkelio brigados atgaivinimo. „Jūs esate pirmieji, pirmasis atgimstantis dalinys“, – sakė regiono komisaras Andrejus Artiomovas.
Suomijos „Black Bird Group“ išanalizuotose palydovinėse nuotraukose matyti, kad palei Suomijos ir Norvegijos sieną tiesiami nauji geležinkeliai, o netoli Sankt Peterburgo plečiami Estijos link.
Helsinkis šiuos įvykius stebi atidžiai. „Jei matote, kad jie stato naujus geležinkelio postus arba renovuoja senus, vertėtų pradėti kreipti dėmesį“, – sakė Suomijos nacionalinio gynybos universiteto profesorius majoras Juha Kukkola.
Rusija taip pat renovuoja XIX a. karinę ligoninę Sankt Peterburge, kad joje galėtų įsikurti didėjančios pajėgos.
Verbavimas
Rusijos karių verbavimą skatino dosnios pasirašymo premijos, kartais siekiančios apie 20 tūkst. JAV dolerių. „Šios vienkartinės išmokos gerokai išaugo, todėl jos yra didesnės už tai, ką daugelis žmonių (Rusijoje) kitu atveju uždirbtų per visus metus“, – pažymėjo Suomijos banko atstovė Iikka Korhonen (Iikka Korhonen).
JAV skaičiavimais, kiekvieną mėnesį į kariuomenę užsirašo apie 30 tūkst. rusų, o praėjusią vasarą jų buvo 25 tūkst. Kai kurie Rytų Europos žvalgybos šaltiniai teigia, kad kas mėnesį jų būna iki 40 tūkst. Šis antplūdis leidžia Rusijai rotuoti karius Ukrainoje ir kurti naujus dalinius savo šalyje.
Vyriausybės siūlo veteranams didesnes išmokas ir galimybes tarnauti vietos ir nacionalinėje valdžioje. „Matome, kad kariuomenė tampa naujo tipo elitu, – WSJ sakė Baltijos gynybos koledžo dėstytojas, buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Daivis Petraitis. – Jie neturės sunkumų su verbavimu.“
Prie NATO sienų dislokuoti nauji kariai gaus didžiąją dalį naujos Rusijos įrangos. Dauguma į Ukrainą siunčiamų ginklų yra seni, sovietmečiu atnaujinti ginklai. „Pastaruoju metu labai retai pastebimos ar sunaikinamos naujai pagamintos transporto priemonės“, – pastebėjo „Carnegie Endowment“ analitikė Dara Massicot.
Tikimasi, kad vėliau šiais metais Rusija per kasmetines strategines karines pratybas pademonstruos pirmuosius žingsnius šiame procese. Šiemet per šias pratybas, vadinamas „Zapad“, Rusija treniruos pajėgas šalia Lietuvos sienos.
NATO rytinio flango kariniai pareigūnai tikisi, kad tai bus parodomosios pratybos, kuriomis siekiama atgrasyti Europą nuo įtampos su Rusija didinimo. Jų teigimu, nepriklausomai nuo derybų dėl paliaubų Ukrainoje būklės, Kremlius nori, kad į jį Europoje būtų žiūrima rimtai.
„Jei pažvelgtumėte į Rusijos karinę istoriją nuo Petro Didžiojo iki šių dienų, suprasčiau, kodėl jie mano, kad nusipelno vietos prie stalo, – sakė suomių majoras J. Kukkola. – Jie buvo Paryžiuje po to, kai nugalėjo Napoleoną, jie buvo Berlyne po to, kai nugalėjo nacius. Aš su tuo nesutinku, bet suprantu, kodėl jie nori pakeisti Europos saugumo architektūrą, ir jie tam pasitelkia savo karinę galią.“
