Raginimas stiprinti gynybą
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas paragino Europą drastiškai didinti gynybos biudžetus. Pasak jo, dabartinės grėsmės iš Rusijos pusės yra tokios rimtos, kad valstybės narės turėtų skirti gynybai bent 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau. Tai yra daugiau nei dvigubai viršija NATO sutartą 2 proc. siekį, kurio vis dar nepasiekia dalis valstybių.
Šiuos žodžius A. F. Rasmussenas ištarė Kopenhagoje vykstančiame Demokratijos viršūnių susitikime, kuris šiemet organizuojamas jau aštuntą kartą. Renginys subūrė aukšto lygio politikus, tarp jų – ES diplomatijos vadovę Kają Kallas ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrą Davidą Cameroną.
Kritika Amerikos politikai
Savo kalboje buvęs NATO vadovas negailėjo kritikos dabartinei JAV politikos krypčiai, kuri vis dažniau pabrėžia nacionalinius prioritetus, atsitraukiant nuo globalios partnerystės principų. „Vertybės, kurias gynėme kartu transatlantiniame Aljanse, šiandien virsta tik istoriniais terminais“, – kalbėjo A. F. Rasmussenas, aiškiai užsimindamas apie buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo šūkį „America First“, nors jo vardo tiesiogiai neminėjo.
Putinas kelia pavojų NATO šalims
Didžiausią susirūpinimą Rasmussenas išreiškė dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų ir ketinimų. Jo teigimu, Putinas jau „nukreipęs žvilgsnį į NATO teritoriją“, ir jei Europa nedidins savo karinių pajėgumų, pasekmės gali būti rimtos.
„Vienintelis būdas jį sustabdyti – tai realus ir veiksmingas atgrasymas. O tai reiškia ne tik žodžius, bet ir konkrečius veiksmus – daugiau investicijų į gynybą, stipresnius pajėgumus, tvirtesnį atsaką“, – pabrėžė buvęs NATO lyderis.
Kontekstas – augančios grėsmės
Šie pareiškimai skamba pasaulyje, kur vis dar tęsiasi karas Ukrainoje, o Rusijos režimas vis dažniau siejamas su provokacijomis prie NATO sienų, kibernetinėmis atakomis ir dezinformacijos kampanijomis. Demokratijos viršūnių susitikime šiemet akcentuojama Europos gynybos stiprinimo būtinybė, NATO vienybės svarba ir klausimas, ar Senasis žemynas gali tapti stipresne karine jėga nepriklausomai nuo Amerikos pozicijos pokyčių.
A. F. Rasmussenas, buvęs Danijos premjeras ir NATO vadovas, žinomas kaip vienas tvirčiausių atgrasymo politikos šalininkų Europoje. Jo nuomone, vėluoti – reiškia rizikuoti saugumu visame žemyne.
O NATO nupirks muškietų visai europai