„Ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam“, – taip penktadienį pristatydamas kasmetinį grėsmių vertinimą ragino Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.
„Paskutinius dešimt metų savo vertinimuose optimizmu netrykšdavome. Šiais metais netrykšime taip pat. Kita vertus, kalbame apie grėsmes, o rožiniai akiniai jų nei sumažins, nei padės išvengti“, – kalbėjo D.Jauniškis.
Tačiau tuo pačiu D.Jauniškis akcentavo, kad pagrindo panikai nėra.
„Panika sunkiose aplinkybėse atima protą, galimybę blaiviai vertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus. O jų mums šiandien ypatingai reikia – sveiko proto ir teisingų sprendimų.
Pastarojo meto didžiosios politikos viražai turėtų tapti mums ir visai Europai dar vienu jau nuo seniai girdimu raginimu – ponai ir ponios, ruoškimės. Ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam“, – ragino D.Jauniškis.
Penktadienį VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) paviešino Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Žvalgyba konstatuoja, kad pagrindinių grėsmių šaltiniais išlieka vis agresyvėjanti Rusija, vis labiau nuo jos priklausoma Baltarusija ir priešiškumo nebeslepianti Kinija.
D.Jauniškis dėstė, kad Rusija nuolat bando atkurti savo šnipų tinklą Lietuvoje, o Baltarusijos KGB agresyviai bando verbuoti keliautojus per sieną, kartais juos ir sulaiko bei įgalina, bando sukelti vidinę įtampą Lietuvoje naudodami litvinizmo naratyvą. Tuo metu Kinija aktyviai vykdo elektroninę žvalgybą ir verbuoja nuotoliu.
VSD vadas įspėjo, kad Baltarusijos spec. tarnybos, KGB yra stipriai suagresyvėjusios, turi didelę įtaką ir Baltarusijos gyventojams, agresyviai elgiasi ir su Lietuvos piliečiais.
„Ne kartą įspėjome, kad piliečiai turėtų būti pasiruošę, jeigu jie įvažiuoja į Baltarusiją, kad jie bus sulaikomi, apklausiami, jų telefonai bus atimti ir visa informacija, esanti telefonuose, bus nuskaityta, bandant išsiaiškinti jų nuotaikas, kontaktus ir ką jie mąsto apie Baltarusiją ir Rusiją. Jie turi būti pasiruošę, kad gali būti verbuojami ir šantažuojami“, – įspėjo jis.
„Mūsų didelė rekomendacija – nevažiuokime ten, neduokime preteksto tyčiotis iš mūsų piliečių, negalvokime naiviai, kad mes nepastebimi“, – pridūrė jis.
Optimizmo – mažai
Anot VSD vado, mažai tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje situacija keisis į gerą.
„Nepaisydama didžiulių nuostolių Ukrainoje, sunkiai pakeliamos naštos ekonomikai ir savo visuomenės skurdinimo, Rusija vis didina karo mašinos apsukas. Sekdamos Kremliaus pavyzdžiu, kitos autokratijos puoselėja viltis išardyti esamą pasaulio tvarką ir kurti naują“, – kalbėjo jis.
VSD vadas pabrėžė, kad žvalgybos institucijos mato, kaip staigiai keičiasi pasaulio realijos ir svarbiausių pasaulio žaidėjų pozicijos. Tačiau, anot D.Jauniškio, ne žvalgybos pareigūnų kompetencija yra vertinti naujausios JAV administracijos retoriką ir veiksmus.
Visgi, šiandien, anot jo, Lietuvai gyvybiškai reikia transatlantinio jungtinumo demokratijai apsaugoti.
D.Jauniškis taip pat akcentavo pasikeitusią saugumo situaciją Baltijos jūroje ir išaugusią riziką povandeninei infrastruktūrai.
„Žinoma, kieno laivai tai daro. Tačiau nei mes, nei mūsų sąjungininkai neturime duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad šie veiksmai yra tikslinga sabotažo veikla. Tačiau tai nepaneigia to, kad incidentų tikimybė yra padidėjusi“, – kalbėjo jis.
Ataskaitoje taip pat minima, kad diplomatinė karo Ukrainoje baigtis artimiausioje perspektyvoje yra mažai tikėtina.
D.Jauniškis paaiškino, kad žvalgybos institucijos mato Rusijos nenorą užbaigti šį karą, baigti karą tik Rusijai palankiomis sąlygomis.
„Mūsų vertinimu, Rusija nelabai remsis diplomatija, o tik brutalia jėga, stengdamasi užimti kuo daugiau teritorijų arba iš viso okupuoti visą Ukrainą, aiškindami tuo, kad jie tiesiog save apsaugo nuo NATO grėsmės“, – nurodė jis.
VSD vadas kalbėjo, kad diplomatija Rusijos atžvilgiu neveikia, nes Rusija įsivaizduoja, kad jau kariauja su NATO, tą išsako ir savo visuomenei.
Pagrindiniai faktoriai
D.Jauniškis taip pat išskyrė pagrindinius faktorius, nuo kurių priklausys, kaip grėsmės lygis Lietuvai dar gali pasikeisti.
„Pirmas faktorius, žvelgiant į perspektyvą, kokia bus pasaulyje nubrėžta saugumo architektūra. Klausimas, kuris kabo ore, visų galvose – ar JAV išves karius iš Europos, kas bus su NATO.
Labai sudėtinga atsakyti, nes kol kas matome tik daug triukšmo ir daug aistrų. Kokie bus tikrieji veiksmai – sunku prognozuoti.
Antras veiksnys – karo eiga Ukrainoje. Jeigu ten įsigali taika, yra vieno scenarijaus galimybė, su visomis pasekmėmis, jeigu tęsiasi karo veiksmai – kitokios pasekmės“, – kalbėjo D.Jauniškis.
Paliaubos Ukrainoje – grėsmė Lietuvai
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius plk. Elegijus Paulavičius atkreipė dėmesį, kad paliaubos Ukrainoje nei Lietuvai, nei visam NATO Aljansui nieko gero nežadėtų.
„Šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ir jos tikimybė Lietuvoje yra maža. Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą prieš Ukrainą, tačiau pasiekus paliaubas ir nutraukus ugnį Rusija galėtų pradėti pajėgų perskirstymą iš fronto į kitas karines apygardas, ir spartesnį ginkluotų pajėgų reformos įgyvendinimą, skelbtą 2022 metais, šalia mūsų sienų.
Tai lemtų augančius Rusijos karinius pajėgumus ne tik Kaliningrado srityje, visiškai šalia mūsų, bet ir prie visos NATO rytinės sienos. Todėl vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvose konvencinė karinė grėsmė, tikėtina, didės“, – įspėjo E.Paulavičius.
Žvalgybos duomenimis, Rusija šiuo metu skiria didžiulį dėmesį savo karo pramonei – per pastaruosius dvejus metus agresorė daugiau nei padvigubino stambaus kalibro šaudmenų gamybą, vykdė kovos technikos modernizavimą ir gamybą.
„Visų pirma, tai pasiekta išnaudojant jau turimus pajėgumus, iš naujo paleidžiant ilgai nenaudotas gamybos linijas, darbus vykdant keliomis pamainomis, vykdant griežtą gamybos proceso priežiūrą“, – aiškino Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius.
Gamybos pajėgumai, pasak E.Paulavičiaus, augs ir toliau, nes tam skiriami milžiniški finansiniai resursai, atnaujinama įranga, į ją daug investuojama, plečiamos gamyklos. Nors Vakarų šalių taikomos sankcijos apsunkina Rusijos karo pramonės plėtrą, su sąjungininkų, tokių, kaip Kinija, pagalba, agresorė vis dar gauna reikalingų komponentų ir išteklių.
„Sumažėjus poreikiams fronte, Rusija pradės kaupti ginkluotės ir amunicijos atsargas, kurių jai reikėtų tiesioginio karinio konflikto su NATO metu“, – nurodė jis.
Nepaisydama augančios rizikos savo ekonominiam stabilumui, Rusija ir toliau didina savo karinį biudžetą iki rekordinio dydžio, kuris 2025 metais sieks mažiausiai 6,3 proc. nuo BVP., arba 135 mlrd. eurų.
„Nors faktinės karinės išlaidos kartu su įslaptinta biudžeto dalimi gali siekti ir iki 9 proc. Rusijos BVP“, – pažymėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius.
Žvalgybos duomenimis, Rusija toliau nepajėgtų tęsti karo tokiu mastu be Kinijos. Ji yra svarbiausia Rusijos ekonominė partnerė.
„Kinijos parama leidžia sparčiau įgyvendinti ginkluotųjų pajėgų reformą. Rusijai svarbi ir Šiaurės Korėjos bei Irano parama. Šiaurės Korėja tiekia Rusijai balistinių raketų, artilerijos sistemų, artilerijos sviedinių, į Rusiją taip pat išsiuntė apie 10 tūkst. karių, kurie įsitraukė į kovos veiksmus Kursko srityje.
Iranas perdavė Rusijai bepiločių orlaivių „Shahed“ gamybos technologiją, ekspertizę ir padėjo pasistatyti jų gamyklą, dėl ko šiandien matome tūkstančius Rusijos smogiamųjų bepiločių orlaivių „Geran-2“, skrodžiančių Ukrainos dangų ir naikinančių energetinę bei kitą kritinę infrastruktūrą Ukrainoje“, – aiškino E.Paulavičius.
Baltarusija perima karo pamokas
Lietuvos žvalgybos vertinimu, karinių raumenų auginimą Rusija papildo agresyvėjančia retorika. Praėjusių metų lapkritį agresorė koregavo savo branduolinę doktriną, išplėtė aplinkybių, kurioms esant šalis galėtų panaudoti savo branduolinį ginklą, sąrašą.
Be kita ko, Rusija ir toliau naudojasi Baltarusija, kurios oro erdve naudojasi Ukrainos atakavimui.
„Baltarusija taip pat perima Rusijos karo pamokas, gerina savo karių rengimo kokybę ir didina bendrą Baltarusijos kariuomenės pajėgumą. Taip pat, tikėtina, reaguodama į įsivaizduojamas grėsmes iš Ukrainos, ketina kurti papildomas pajėgas pietų kryptimi“, – dėstė E.Paulavičius.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius akcentavo, kad, nors šiuo metu Lietuvai tiesioginės konvencinės grėsmės ir Rusijos nėra, didėja nekonvencinių išpuolių tikimybė, tokių, kaip šnipinėjimas, diversijos, informacinės operacijos ir pan.
„Šnipinėjimo veikla vykdoma ne tik tradiciniais būdais, bet ir kibernetinėje erdvėje. Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos, naudodamos kibernetinius pajėgumus, vykdo tęstinę šnipinėjimo veiklą ir bando įgyti naujų prieigų prie Lietuvos valstybės institucijų informacinių sistemų, kad gautų jas dominančią informaciją“, – nurodė jis.
E.Paulavičius perspėjo, kad artimoje perspektyvoje, tikėtina, Rusija dar aktyviau naudos nekonvencines kinetines priemones prieš Lietuvą, siekdama mažinti pasitikėjimą savo valstybe, sukurti nesaugumo jausmą.
