Problemos tualete, agresija, žvėriškas alkis ir naktiniai košmarai – visai tai Vilniaus Rinktinės gatvėje veikiančio vaikų darželio „Žvangutis“ vienos grupės vaikų tėvai laikė tik trumpais sunkumais, pradėjus lankyti darželį. Tačiau slapta įrašyti darželio darbuotojų pokalbiai atskleidė siaubingu elgesiu su vaikais grįstą sistemą – ant vaikų buvo šaukiama, jie negaudavo valgyti, kad rečiau eitų į tualetą, tėvai įtaria ir fizinį smurtą.
„Nupjausiu tau nosį“
LRT.lt pasikalbėjo iš viso su keturiais tėvais, kurie šiuo metu jau veda vaikus į kitus darželius. Visų jų nusiskundimai tokie patys: pradėję lankyti „Žvangučio“ darželį Vilniuje praėjusių metų rudenį, vaikai tapo agresyvūs, grįždavo nevalgę, naktimis verkdavo, atsirado problemų dėl ėjimo į tualetą. Visų vaikų amžius – 2 metai, daugeliui tai buvo pirmoji ugdymo įstaiga.
Laura (vardas pakeistas, kaip ir kitų šiame tekste kalbintų mamų, – LRT.lt) sako, kad iš pradžių visas vaikui kilusias problemas suprato kaip sunkią adaptaciją. Tačiau netrukus atsirado įtarimų. Jos dukra, palyginti su kitais tokio amžiaus vaikais, jau mokėjo gana sklandžiai kalbėti. Daugiausia nerimo sukėlė neįprastos frazės, kurių ji galėjo išmokti tik darželyje. Atsirado ir keistas elgesys, pavyzdžiui, mergaitė ėmė kąsti sau į ranką.
„Prasidėjo naktiniai košmarai, ji nevalgydavo namie. Galvojome, gal nauja aplinka. Bet prasidėjo tokios kalbos: atsisėda ant puoduko ir sako, aš bijau sisioti. Vieną dieną ji sako, atsargiai su peiliu, aš tau nupjausiu nosį, sėdėsi subintuota. Kitą dieną sako, aš bijau valgyti, nes išsitepliosiu“, – nerimą keliantį vaiko elgesį prisimena Laura.
Netrukus ji pasikalbėjo su kitais tėvais, paaiškėjo, kad ir jie pastebėjo vaikų raidos regresą. Nerimą kėlė tai, kad vaikai po darželio grįždavo išbadėję.
„Toks jausmas, kad kažkas atims iš jų maistą, taip griebdavo. Tik mūsų atveju ji nustojo valgyti ir gerti išvis, jei siūlydavai, pykdavo“, – sako mama.
Alkis ir troškulys po darželio kamuodavo net nevalgius vaikus.
„Kas jau pradėjo atrodyti labai keistai – pasiimdavau vaiką be proto ištroškusį. Jau prie durų jis pradėdavo prašyti atsigerti, be proto norėjo valgyti, tiesiog šaukdavo prie šaldytuvo. Valgydavo viską iš eilės, vos ne pasislėpęs“, – prisiminė kita LRT.lt kalbinta mama Dovilė.
„Ir visada vaikas būdavo žvėriškai alkanas: eidavome pasiimti jau su užkanduku, o namie sukirsdavo suaugusio žmogaus porciją ir dar visą vakarą užkandžiaudavo“, – sakė dar viena mama Marija.
Užsiminus apie tai auklėtojoms, jos tikino, kad viskas yra gerai, vaikai darželyje pavalgo. Tik vėliau tėvai sužinojo, kad vaikams buvo duodama tik pusė porcijos maisto, kad jie neitų į tualetą.
„Auklėtojos sakė, ne, vaikai valgo, viskas yra gerai. Mes patikėjome, kad taip ir yra, bet vaikas vaikščiojo net su išsipūtusiu pilvuku, kaip būna, kai vaikai ilgai nevalgo“, – kalbėjo Dovilė.
Visi LRT.lt kalbinti tėvai minėjo, kad ėjimas į tualetą vaikams tapo trauma, jie net neleisdavo numauti kelnių, klykdavo.
„Dažnai pasiimdavau su tomis pačiomis sauskelnėmis, su kuriomis ryte atvesdavau į darželį“, – prisiminė Marija.
Vaikai, net ir norintys bendrauti su kitais vaikais, į darželį eidavo su ašaromis: „Turėdavai tik atnešti, įdėti ir išsinešti“, – vargą keliančias keliones prisimena Laura.
Galiausiai jai kita mama pasakė, kad jos vaikas namie pradėjo žaisti agresyvų žaidimą imituodamas, kad rėkia ant jos dukros, pasiūlė tuo pasidomėti. Dar viena mama pati pasakė girdėjusi, kaip ant mergaitės šaukia auklėtojos. Mamos stebėjosi: kaip iki tol ramūs ir linksmi vaikai tapo pikti ir agresyvūs?
„Taip susidėliojo tinklelis“, – pasakojo Laura. Šeima nusprendė dukrą į darželį išleisti jau su pasiklausymo įranga ir buvo šokiruoti, kai išgirdo, kaip su vaikais bendrauja darbuotojos.
Įraše – riksmai ir grasinimas išmesti per langą
Tėvai LRT.lt redakcijai atsiuntė ir garso įrašus, kaip ant jų vaikų rėkia darbuotojos. Pasak jų, daugiausia šaukė padėjėja. Slapta daryti garso įrašai išties trikdo: juose girdėti ir gana ramus kalbėjimo tonas, tačiau kartais darbuotojos pakelia balsą, pradeda rėkti ant vaikų ir net grasinti smurtu, girdisi ir garsas, panašus į vaiko purtymą.
Garso įrašo fragmentus galima išgirsti čia:
Pavyzdžiui, viename įraše darbuotoja teiraujasi vaiko, ar jis jau atliko gamtinius reikalus. Tada ji pradeda šaukti.
„Kad tu prisišikus, Jėzus Marija. Ir ko tu ateini prisidirbus, kodėl nesakai? Nežinai? Tu nieko nežinai, tu tik verkti moki“, – mergaitę gėdija ji.
Vaikui verkiant, darbuotoja pakelia balsą.
„Aš tavęs klausiu, kodėl rėki kaip pasiutus, ką? <…> Aš į tave negaliu žiūrėti, besarmate tu. Mama tau viską daro, o mes nedarysim, pati pasidarysi. Aš tau parėksiu! Eik iš čia!“ – šaukia ji.
Kitame įraše mergaitė vadinama „dūra“, kolegės nerimauja, kad jei ji toliau rėks, ateis direktorė. Pasak LRT.lt kalbintų mamų, darbuotojos gerai suprato, kad elgiasi blogai, melavo net darželio psichologei, kuri domėjosi, kodėl vienam iš vaikų taip sunku prisitaikyti darželyje. Įraše jos išgirdo, kad psichologę nuramino tik tam, kad nieko nesakytų tėvams, kad, jų žodžiais, „atsiknistų nuo mūsų“.
„Jei dar cypsi, eisi va ten ir sėdėsi viena <…> Išvarysim tave iš darželio arba iškviesim policiją, tegul veža tave. Visi vaikai kaip vaikai, tik [tu] ne tokia. Viskas, paskambinsiu policijai“, – grasinama kitame įraše.
Po to girdėti, kaip vaikas verkdamas sako „mamyte“.
„Ot ir bus „mamyte“, – toliau šaukia darbuotoja.
„Aš tave išvarysiu iš čia, pro langą išmesiu“, – girdima kitame įraše.
„Einam. O tu vat sėdėsi ir niekur neisi, jei darai į kelnes. Pažiūrėk, visi vaikučiai daro, kodėl bijai? <…> Nežinai? Tu nieko nežinai. Tu žinai tik baubti ir apsišikti iki ausų. Tpfu, kokia smarvė“, – su mergaite kalbasi darbuotoja.
Smurtas prieš vaikus / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Mamos LRT.lt taip pat pasakojo, kad tris dienas darytuose garso įrašuose girdėti, kaip vaikai vadinami „šlykštynėmis“, „durnais, kaip aulas“, kartojama, kad jie blogai elgiasi ir todėl jų nemyli.
Laurai dukra pasiskundė, kad auklėtoja ją tampo.
„Galvojau, gal tikrai norėjo nueiti, kur negalima. Bet tą dieną išgirdau, kaip vaiką purtė ir po to, paklausus, ji parodė, kad ją tempė už pečių, parodė, kaip sugriebė. Taip viską ir išsiaiškinome“, – sako mama.
Vaiko teisių specialistai neapsilankė
Dėl tokio elgesio tėvai kreipėsi į policiją, šiuo metu vyksta apklausos. Kaip LRT.lt informavo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ikiteisminis tyrimas kol kas nėra pradėtas, tačiau vyksta aplinkybių aiškinimasis pagal Baudžiamojo Kodekso 145 straipsnį („Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“).
Anot LRT.lt kalbintų tėvų, ant vaikų šaukdavo dvi auklėtojos, taip pat viena padėjėja. Ji esą klausėsi įrašų bendrame susirinkime, viduryje įrašo atsistojo ir pasakė, kad palieka darbą. Tačiau tėvai sako turintys priekaištų ir darželio administracijai, ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri gavo pranešimą apie tai, kas vyksta darželyje, tiesa, iš pačios direktorės, bet įstaigoje neapsilankė. Direktorės nuomonė buvo tokia, kad visi klysta, – pokalbį prisiminė mamos.
„Buvau apšaukta, kad aš ją spaudžiu ir kad nuo jos atstočiau. Manęs visiškai nenorėjo išklausyti, kai norėjau sužinoti, kuri auklėtoja buvo mano vaiko [grupės] padėjėja“, – sako Marija.
Tėvystė, mama, vaikas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba darželyje net neapsilankė, tik paminėjo, kad jei dar kiltų problemų, galima kreiptis elektroniniu paštu.
LRT.lt pasiteiravo darželio „Žvangutis“ direktorės Ramunės Vėželytės, taip pat Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komentarų. Pasak direktorės, darželyje dirbusių pedagogų elgesį ji vertina kaip žodinį smurtą prieš vaikus.
„Toks elgesys netoleruotinas ir visiškai nepateisinamas“, – raštu pateiktame atsakyme komentavo ji.
Direktorė minėjo, kad smurtavusi darbuotoja atleista iš karto po tėvų susitikimo, kitos dvi atleistos iš darbo pačių prašymu. Taip pat buvo kreiptasi į Vaiko psichologinę pagalbos tarnybą, informuotas savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
R. Vėželytė pabrėžė, kad grupėje vis tik liko 10 vaikų, darželį paliko 7 vaikai.
„Šis atvejis darželyje yra vienintelis. Pedagogų trūksta, tačiau šiuo metu jau dirba naujas mokytojo padėjėjas“, – taip ji komentavo tėvų pasakymą, esą užtarė smurtavusias darbuotojas, nes mieste jų trūksta.
Kalbėdama telefonu, ji pabrėžė, kad situacija valdoma.
„Viskas yra vietos lygiu tvarkoma <…> Tie tėvai yra pikti ir skleidžia informaciją, bet jie nežino, kas iš tiesų vyko. Dabar yra gandų periodas“, – minėjo darželio direktorė.
LRT.lt kalbinti tėvai piktinosi, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba darželyje net neapsilankė, atsiuntė formalų atsakymą. Tik po to, kai tėvai kreipėsi ir į policiją, su jais specialistai pasiūlė susitikti asmeniškai.
Tarnyba savo ruožtu minėjo, kad taip nutiko dėl to, jog darželio direktorė pati kreipėsi į juos.
„Šiuo atveju pati darželio administracija dėl galimo smurto ugdymo įstaigoje iniciatyviai kreipėsi į vaiko teisių gynėjus ir informavo, kokius veiksmus atliko: vykdė vidinį tyrimą, jo rezultatus aptarė su darželio auklėtinių tėvais, numatė pagalbos priemones galimai smurtą patyrusiems vaikams bei aptarė tolesnius sprendimus, kurie ateityje padėtų kokybiškiau pasirūpinti vaikų gerove ir tobulintų pačių darbuotojų kompetencijas“, – minima LRT.lt gautame tarnybos atsakyme.
Taip pat patariama panašioje situacijoje kreiptis į darželio steigėją savivaldybę – ši LRT.lt informavo, kad apie situaciją darželyje žinojo jau lapkritį, kreipėsi ir direktorė, ir tėvai.
„Savivaldybės vertinimu, darželio administracija ėmėsi tinkamų veiksmų situacijai spręsti“, – teigiama LRT.lt gautame atsakyme.
Vis tik tėvai atkreipia dėmesį, kad į darželį kreipusis direktorė buvo suinteresuota situaciją pateikti kuo geriau, jie turi ir susirašinėjimo kopijas.
Šiuo metu įvykio aplinkybes tiria policija. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, prarasti pedagogo kvalifikacijos nėra įmanoma, nes ji įgyjama baigus studijas. O mokytojo padėjėjas nėra pedagoginė pareigybė.
„Pedagogas gali būti atleidžiamas iš darbo, jeigu pažeidžia nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Švietimo įstatyme. Darbo sutartis gali būti nutraukiama ir dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais, dėl to, kad savo elgesiu pažeidė Pedagogų etikos kodekso reikalavimus“, – teigiama LRT.lt gautame ministerijos atsakyme.
Ministerija pabrėžia, kad uždrausti dirbti su vaikais gali tik teismas, o už tam tikrus nusikaltimus teisti asmenys švietimo įstaigose negali dirbti apskritai.
„Priimant bet kokį darbuotoją į švietimo įstaigą turi būti vadovaujamasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Jame numatyta, kad draudžiama dirbti su vaikais tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais už tokius nusikaltimus, kaip žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“, – sako ŠMSM.
Grasinimų sulaukęs darželis Santariškėse / L. Balandžio / BNS nuotr.
Įspėja kitus tėvus
Tėvai sako, kad išėję iš „Žvangučio“ ir pradėję lankyti kitus darželius, vaikai pasikeitė per kelias savaites. Jie atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visi tėvai paliko siaubingąją grupę, tačiau galbūt ne visi ir turėjo galimybę iškart pakeisti įstaigą, pereiti į privatų darželį.
„Baisiausia yra tonas, kai išgirsti, kaip niekinamas vaikas“, – apie tai, kokie jausmai apėmė klausant slapta daryto įrašo, prisimena Laura.
Šiandien tėvai apgailestauja, kad taip ilgai abejojo tuo, kad įstaigoje vyko netinkami dalykai, o galimai ir nusikaltimai. Visos LRT.lt kalbintos mamos pabrėžė, kad ilgai stengėsi suprasti, kodėl vaikų elgesys staiga pasikeitė.
„[Kartą] teko pastebėti, kaip auklėtojos sėdi ir naršo telefone, o vaikams paleisti filmukai arba chaotiškai laksto po grupę. Vieną kartą buvau užtikusi auklėtojas su ironija užgauliai kalbant apie vaikus juos rengiant – dabar gailiuosi, kad tuo metu nepasidomėjau, kodėl jos taip šneka“, – sako Marija.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad darželio direktorė pripažįsta vykus tik žodinį smurtą.
„Taip ir nesulaukiau atsakymų, [kodėl] pas jį ant blauzdų nuolat buvo mėlynės, ko nei prieš tai, nei dabar nebėra“, – sako mama.
Psichologinis smurtas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Dar viena mama Martyna sako, kad vedė vaiką pas psichologę ir net neįtarė, kad darželyje jis patiria tokią traumą. Ji sako, jog nenorėtų, kad vaikus traumavusios pedagogės dirbtų kituose darželiuose, būtų kitų vaikų auklėtojos.
„Tikiuosi, kad taip niekur nebėra“, – apie jų darbo metodus kalbėjo ji.
Kadangi jos vaikas taip pat anksti pradėjo kalbėti, auklėtojos ragino viena kitą garsiai nekalbėti, nes sužinos tėvai.
„Jos viena kitai sakė: jei sužinotų, ką mes čia darome, mums būtų chana. Yra nesuvokiantys žmonės: pavyzdžiui, mano tėvai šaukia [ant vaikų], nes juos taip auklėjo, jie mano, kad tai normalu. Bet jos suvokė, kad tai nėra normalu. Jos taip pat sakė – direktorė tą motką pastatys į vietą“, – prisimena pašnekovė.
Ar smurtas prieš vaikus – dažnas ikimokyklinio ugdymo įstaigose? Anot mamos, tėvai tarpusavyje dažnai pasikalba, kad galbūt su jų vaikais darželyje griežtai elgiamasi, bet čia pat ramina vienas kitą, kad auklėtojos vis tiek stengiasi.
„O ką gali žinoti? Mes irgi manėme, kad mokytojos stengiasi, bet galutinis vaizdas visai kitoks. Žiauriausia tai, kad visa sistema sugedusi, jei vaikų teisių [tarnybai] parašai, kad buvo smurtas, ir pasako: jei bus ir kitą kartą, praneškite elektroniniu paštu“, – piktinosi pašnekovė.
