Pabradės Generolo Silvestro Žukausko poligone pratybų metu dingo keturi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai ir jų vikšrinė transporto priemonė – šarvuotis M88 „Hercules“. Po intensyvių paieškų mašina aptikta pelkėtoje vietovėje, tačiau karių likimas vis dar kelia didžiulį nerimą.
Pelkių ekspertas Nerijus Zableckis naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kodėl į tokią aplinką patekusios sunkiasvorės transporto priemonės neturi beveik jokių šansų išsigelbėti.
Mirtinas spąstas: kodėl šarvuotis nugrimzdo akimirksniu?
Pasak Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovo, nelaimė įvyko itin pavojingoje vietoje – pelkėjančio ežero pakraštyje, kur dirvožemis itin klampus.
„Tai dar tik besiformuojanti pelkė, kurioje paviršius gali atrodyti stabilus, bet iš tikrųjų slepia mirtiną spąstą. Tokiose vietose net žmonėms sunku išsikapanoti, o sunkiasvorės technikos grimzdimas vyksta žaibiškai – ji tiesiog skęsta dumble“, – aiškino N. Zableckis.
Anot jo, skirtingos pelkės turi įvairius gylio lygius: aukštapelkėse durpių sluoksnis gali siekti 10 metrų, o žemapelkėse – iki dviejų. Tačiau tai, kas nutiko Pabradėje, – dar sudėtingesnė situacija.
„Čia – pusiau skysta masė, kurioje nėra stabilaus grunto. Kai šarvuotis įvažiavo, jis prapjovė paviršinį sluoksnį ir nugrimzdo. Tokioje terpėje net ir stipriausi varikliai nepadėtų – technika įstringa ir tampa bejėgė“, – teigė ekspertas.
Ar kariai turėjo šansą išsigelbėti?
Paklaustas, ar kariams buvo bent menkiausia galimybė išgyventi, Zableckis neslėpė pesimizmo.
„Jeigu šarvuotis nugrimzdo 5 metrų gylyje, iš jo ištrūkti būtų beveik neįmanoma. Teoriškai, jei būtų spėję atidaryti liuką, galėjo bandyti plaukti į viršų. Tačiau reikia suprasti, kad aplink – ne vanduo, o klampi, tiršta masė. Tai tarsi bandymas ištrūkti iš gyvojo smėlio, bet dar blogiau – paniką kelianti aplinka, nuliniam matomumui ir sunkiasvoriams ekipuotei trukdant“, – aiškino specialistas.
Jis palygino situaciją su skendimu vandenyno dugne: „Net jei teoriškai žinai, kur yra paviršius, išsigelbėjimo galimybės iš tokios situacijos – labai menkos.“
Gelbėjimo operacija: ar įmanoma iškelti šarvuotį?
Šiuo metu vyksta intensyvūs darbai, siekiant iškelti į pelkę nugrimzdusią techniką. Gelbėtojai jau išpumpavo dalį dumblo, tačiau matomumas vis dar itin prastas.
Pasak operacijos vadovo leitenanto Aušriaus Buikaus, daroma viskas, kad transporto priemonė būtų pasiekta kuo greičiau.
„Tikimės, kad iki šio vakaro turėsime pirmuosius rezultatus. Darbo sąlygos itin sudėtingos – dumblas siekia kelis metrus, o matomumas praktiškai nulinis. Atvyksta specialistai su pažangia įranga, kuri padės tiksliai nustatyti šarvuočio padėtį“, – sakė A. Buikus.
Šiuo metu į paieškos operaciją įsitraukusios Lietuvos kariuomenės, JAV ginkluotųjų pajėgų ir teisėsaugos pajėgos.
JAV ambasada Lietuvoje išplatino pranešimą, kuriame reiškiama padėka Lietuvos pareigūnams už operatyvią pagalbą:
„Dėkojame Lietuvos kariuomenei ir pirmiesiems gelbėtojams už greitą reakciją. Šis įvykis dar kartą parodė mūsų partnerystės svarbą ir stiprybę“, – cituojamas 5-ojo korpuso vadas generolas leitenantas Charlesas Costanza.
Kas laukia toliau?
Nors gelbėjimo operacija vyksta visu pajėgumu, specialistai įspėja, kad procesas gali užtrukti. Jei trumpuoju planu nepavyks pasiekti norimų rezultatų, teks imtis radikalesnių priemonių – galbūt net sausinti aplinkinius vandens telkinius.
Ekspertai pabrėžia, kad ši nelaimė – skaudi pamoka apie pavojus, slypinčius gamtoje. „Važinėti po pelkes – labai rizikinga. Net patyrę specialistai, tyrinėdami tokias vietoves, naudoja specialią įrangą, o ne įprastą techniką. Deja, gamta yra nenuspėjama ir ne visada atleidžia klaidas“, – reziumavo N. Zableckis.
