Internete aktyviai dalijamasi pasišlykštėjimą keliančiu „atradimu“: į neseniai išpopuliarėjusį Dubajaus šokoladą neva pridedama kupranugarių mėšlo. Teiginio autoriai tvirtina besiremiantys Vokietijos Cheminių ir veterinarių tyrimų agentūros (Chemisches und Veterinäruntersuchungsamt – CVUA) paskelbta analize, tačiau joje apie jokius kupranugarius net neužsimenama.
„Vokietijos specai iš Cheminių ir veterinarinių tyrimų agentūros paėmė aštuonis šio šokoladinio „delikateso“ pavyzdžius ir, pagal seną gerą mokslinę tradiciją, išskaidė juos iki molekulių. Rezultatas – kaip šokas dėl sąskaitos Izraelio kavinėje: visuose aštuoniuose pavyzdžiuose rado siurprizų“, – rašoma feisbuke rusų kalba paskelbtoje žinutėje, kuria pasidalijo 4,5 tūkst. žmonių.
Šios žinutės kopijos netruko pasklisti ir socialiniuose tinkluose „Instagram“, „X“ bei kitose interneto platformose.
„Šokolade aptiko aflatoksinų, 3-MCPD ir glicidilo esterių – medžiagų, kurios, kaip paaiškėjo, susidaro virškinant grybų sporas, – rašoma žinutėje. – Kas jas virškino? Žinoma, kupranugaris! Pagrindinis mūsų „slaptų ingredientų“ tiekėjas.“
Toliau tekste mėginama sukurti niekuo nepagrįstą sąsają tarp kupranugarių ir šokolado: neva kupranugariai dykumoje šeriami pelėsiniais grybeliais „praturtintu“ pašaru, o grybeliai gamina aflatoksinus, kurie keliauja per kupranugarių kūnus ir patenka į išmatas.
„O toliau, matyt, kažkoks genialus šokolado gamintojas nusprendė: „Kam geram daiktui prapulti?“ ir įmaišė tai į batonėlius. […] Kaip būtent kupranugario šūdas atsidūrė šokolade – amžiaus mįslė. Galbūt tai nauja „maksimalaus natūralumo tendencija“? Kas žino. Aišku viena: apie jokius patikrinimus ir kokybės standartus kalba nėjo. Šio „šokolado“ vartojimas pavojingas sveikatai ir galbūt jūsų karmai“, – reziumuojama didelio populiarumo sulaukusioje žinutėje ir patariama tokį šokoladą dovanoti savo priešams.
Vokietijos CVUA praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje atliko tęstinį Dubajaus šokolado, tiekiamo į šalies rinką, tyrimą. Rezultatai išties turėtų nuliūdinti šio žaibiškai išpopuliarėjusio gaminio gerbėjus. Buvo išanalizuoti 38 skirtingi šokolado pavyzdžiai. Didžioji jo dalis buvo importuota iš trečiųjų šalių – Jungtinių Arabų Emyratų (18 pavyzdžių), Turkijos (10 pavyzdžių) ir Jordanijos (1 pavyzdys). Likę pagaminti pačioje Vokietijoje ar kitose Europos valstybėse.
Štutgarto CVUA laboratorijoje buvo ištirti 32 Dubajaus šokolado mėginiai dėl gamybos teršalų: 3-MCPD ir glicidilo riebalų rūgščių esterių.
Tačiau šios medžiagos neturi nieko bendro su kurpanugariais ar jų virškinimo procesu. Kaip pažymima tyrime, kenksmingos medžiagos į Dubajaus šokoladą greičiausiai pateko per užterštą palmių aliejų. Palmių aliejus yra ypač linkęs į 3-MCPD ir glicidilo riebalų rūgščių esterių susidarymą. Tačiau, taikant tam tikras technologines priemones, galima pagaminti palmių aliejų, kuriame šių toksikologiškai kenksmingų medžiagų kiekis yra nedidelis. Taigi, didelis kiekis rodo, kad šių produktų gamybai buvo naudojamos prastos kokybės sudedamosios dalys, konstatuoja Vokietijos specialistai.
Tai, kad galima pagaminti produktus, kuriuose 3-MCPD ir glicidilo riebalų rūgščių esterių kiekis yra mažas, patvirtina 18 produktų iš Turkijos, Nyderlandų ir Vokietijos, kuriuose šių medžiagų nebuvo arba jų kiekis buvo nedidelis, mažesnis už Vokietijos teisės aktais nustatytą didžiausią leistiną vertę.
Devyniuose šokolado mėginiuose, importuotuose iš Jungtinių Arabų Emyratų, taip pat aptikta kancerogeninio pelėsių toksino aflatoksino B1. Tačiau ir šiuo atveju kupranugariai ir jų mėšlas nėra kuo nors dėti.
Vokietijos specialistai pažymėjo, kad pasaulyje kilus Dubajaus šokolado ir kitų produktų su pistacijomis ažiotažui, pistacijų paklausa labai išaugo. O atsižvelgiant į numatomą jų trūkumą, įtariama, kad gali būti perdirbamos ir prastos kokybės pistacijos, kurios gali būti užterštos, pavyzdžiui, pelėsių toksinais (mikotoksinais).
