Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda aštriai sureagavo į Rusijos žvalgybos vadovo Sergejaus Naryškino pareiškimus, išsakytus Minske. Duda pavadino šiuos grasinimus tipiška „rusiška dezinformacija“, primenančia seną sovietinę propagandą.
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas S. Naryškinas balandžio 15-ąją pareiškė, kad galimos NATO agresijos prieš Rusiją ir Baltarusiją atveju pirmiausiai nukentėtų Lenkija ir Baltijos šalys. Jis apkaltino šias valstybes „agresyvumu“ ir teigė, jog būtent jos „pasižymi grasinimais ir ginklų demonstravimu“.
Duda: „Grasinimai sklinda iš valstybės, kuri pati kelia grėsmę“
Atsakydamas į tokius pareiškimus, A. Duda spaudos konferencijoje Kroatijoje pabrėžė, kad Rusija pati veikia agresyviai – perkelia branduolinius ginklus į Baltarusiją, vykdo karą Ukrainoje ir kelia grėsmę Europos saugumui.
„Šie žodžiai sklinda iš šalies, kuri vykdo kruviną agresiją prieš kaimyninę valstybę, o dabar grasina ir kitoms Europos šalims. Tai tik įrodo, kad turime būti vieningi ir stiprinti gynybinius pajėgumus“, – kalbėjo Duda.
Jis akcentavo, kad NATO yra gynybinė organizacija, kurios tikslas – apsaugoti savo nares nuo išorės grėsmių. Prezidentas ragino tęsti dabartinę politiką, investuoti į gynybą ir stiprinti ryšius su sąjungininkais.
Rusija gynybą vadina agresija
S. Naryškinas savo kalboje kritikavo Lenkiją už planus dislokuoti apie 2 mln. prieštankinių minų pasienyje su Baltarusija ir Kaliningradu. Taip pat užsiminė apie Lenkijos norą gauti branduolinį ginklą iš JAV.
Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, Rusija nesugeba paaiškinti, kaip gynybinės priemonės – tokios kaip minos ar bendros pratybos su NATO – gali būti laikomos agresija.
Paradoksalu, kad apie tariamą „karinės krizės kurstymą“ kalba šalis, kuri 2022-aisiais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Lukašenka: gynyba gali tapti puolimu
Tuo tarpu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pastaraisiais interviu taip pat naudoja karingą retoriką. Jis užsiminė, kad prireikus „gynybiniai planai virs puolamaisiais“, o kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu esą planuoja „žiūrėti į priekį“ ir svarstyti naujus „karinių operacijų teatrus“.
Analitikai įspėja: tokia retorika – ne tik politinis spaudimas, bet ir bandymas kelti įtampą regione. Visgi Vakarai, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, kol kas išlieka vieningi – stiprina gynybą ir laikosi kurso, grindžiamo saugumu bei tarptautine partneryste.
fs5zuc