Pasaulio laimės reitinge Lietuva gerina pozicijas – iš 19 vietos pakilo į 16 ir aplenkė tokias valstybes, kaip Prancūzija ar Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Ar mes iš tiesų laimingi, turėdami ilgas eiles pas gydytojus, aukštas kainas ir gyvendami karo pašonėje?
Vertindamas skirtumus tarp daugiau ir mažiau laimingų šalių, ekonomistas, Seimo narys Raimondas Kuodis pabrėžė, kad jie dažniausiai atsiranda dėl lūkesčių neatitikimo realybei.
„Aš esu ne kartą sakęs, kas yra laimė – tai yra skirtumas tarp realybės ir lūkesčių. Tai iš karto atveria du kelius į laimę – gerinti realybę arba valdyti lūkesčius“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė jis.
„Tarkime, danai yra genijai, kaip valdyti lūkesčius. Jie nieko labai gero nesitiki, bet tie geri dalykai ateina: ir paaukštinimas pareigose, ir premija prieš Kalėdas, ir kt. Mums reikia valdyti lūkesčius, nes jeigu mes visi įsivaizduosime, kad egzistuoja kažkoks rojus Žemėje ir mes dar jo nepasiekę, mes niekada ir nebūsime laimingi, nes lūkesčiai neadekvatūs“, – dėstė ekonomistas.
Tokiuose laimės tyrimuose laimė yra ne individualaus žmogaus jausmas, o tai, ką galima pamatuoti: pragyvenimo lygis, gyventojų sveikata ir vidutinė gyvenimo trukmė, išsilavinimo galimybės ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ekonomiškai išsivysčiusios šalys yra laimingesnės, tačiau pasvėrus visus pamatuojamus rodiklius būna netgi atvirkščiai.
„Jeigu pasižiūrėsite, kaip sudaromas laimės indeksas, jis yra skirtumas nuo distopijos. Surenkamos šalys pagal blogiausius kriterijus ir sudaroma distopija, kaip atrodytų visiškas pragaras Žemėje“, – laidoje kalbėjo R. Kuodis.
„Puikus argumentas praktinei politikai – žiūrėti, kur sekasi, kur nesiseka, kas laimingas, kas nelaimingas ir kodėl. Puikiai gali pamatyti, kokius prioritetus pakeisti ir kaip tvarkytis“, – akcentavo jis.
Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje
Nors pernai Lietuva, kaip valstybė, laimės reitinge rikiavosi 19-a, jaunimas (iki 30 m.) pripažintas pačiu laimingiausiu pasaulyje. Visgi R. Kuodis atkreipė dėmesį į didelį atotrūkį tarp kartų.
„Laimė nėra vienodai pasiskirsčiusi. Jeigu pasižiūrėsite, praėjusiais metais Lietuva pagarsėjo, kad jaunimas yra pirmas pasaulyje, o Lietuva vidutiniškai buvo 19-a, bet pasižiūrėjus į senų žmonių laimę, Lietuva buvo tik 44 vietoje. Tai puiki informacija pagalvoti, o kas negerai?“ – teigė ekonomistas.
Anot R. Kuodžio, viena įdomiausių laimės ekonomikos krypčių – tirti, kaip tų pačių žmonių laimė keičiasi bėgant metams ir kaip jie prisitaiko prie aplinkybių. Tai, ekonomisto manymu, gali duoti rimtų įžvalgų šalies kūrėjams.
„Pavyzdžiui, Europoje yra chroniška bedarbystė, Europa yra pametusi šitą uždavinį. Bedarbystė yra veiksnys kvadrate – ne tik tavo pajamos krenta, bet tu jautiesi neoriai, nereikalingas, atsiranda problemos šeimoje, nes dėl to gerai nesijauti“, – kalbėjo R. Kuodis.
Tačiau ką daryti, kad jau dabar pasijustume geriau?
„Yra paprastesnis būdas – nuvažiuoti į Ukrainą ir pasižiūrėti, kaip jie vargsta kariaudami karą už mus visus. Tada pradėsime vertinti gyvenimą, pradėsime vertinti tai, ką turime ir pradėsime kiekvieną rytą melstis, džiaugtis, kad saulutė dar išlindo šitoje Žemėje.
Čia ir yra lūkesčių valdymas – pasižiūrėti, kaip galima blogai gyventi. Mes nesame apsaugoti nuo to. Kiek nepriklausomybių esame praradę per trumpą laiką, neduok dieve, vėl kas nors atsitiks ir pradės mus geopolitiškai valgyti. Vertinkime tai, ką turime“, – linkėjo pašnekovas.
„Lietuva puiki šalis gyventi, tik pasižiūrėkite per langą naujomis akimis“, – pridūrė jis.
