Europos Centrinis Bankas (ECB) pristatė konkretesnius naujųjų eurų banknotų dizaino planus. Dizainui bus pasirinkta viena iš dviejų teminių sričių. Ant banknotų galėtų būti pavaizduotos arba iškilios Europos asmenybės, arba skirtingos upių atkarpos ir paukščių rūšys.
Naujųjų eurų banknotų eskizai gali pasirodyti jau 2026 m., o apyvartoje – dar po kelerių metų.
Tad kodėl reikėtų atsisakyti visiems jau pažįstamų įvairių architektūros stilių tiltų ir langų ir sugalvoti ką nors nauja?
Jau daugiau kaip dešimt metų apyvartoje cirkuliuoja eurai.
Tai populiariausi banknotai, kurie daugiausia naudojami kasdieniams atsiskaitymams.
Tačiau bankomatai paprastai neišduoda didesnio nominalo banknotų. Jų galima gauti tik bankuose.
Kai kurie žmonės vis dar turi senojo pavyzdžio 500 eurų banknotų, kurie vis dar yra teisėta mokėjimo priemonė, nors jie išimami iš apyvartos.
Šiuos pinigus gyventojai, kurie nepasitiki bankų indėliais, laiko kur nors slaptoje vietoje juodai dienai.
Suprantama, mokesčių tarnyboms tokia laisvė labai nepatinka. Ir jos visais įmanomais būdais stengiasi „išsukti“ gyventojus, priversdamos juos pereiti prie atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, kuriuos lengva kontroliuoti.
Pavyzdžiui, jau galioja draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais už didesnius pirkinius, o jei gavote palikimą grynųjų pinigų banknotais, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, juos reikia deklaruoti.
Mokesčių inspekcijai taip pat pranešama apie asmenis, kurie per metus bankomatuose įneša didesnes sumas. Jų gali būti paprašyta paaiškinti grynųjų pinigų kilmę.
Tačiau veiksmingiausias kontrolės metodas visada buvo pinigų keitimas, nors oficialiai visuomet deklaruojama, kad priežastis – kova su pinigų padirbinėtojais.
Ir nepaisant to, kad kaskart sakoma, jog senojo pavyzdžio banknotai išliks teisėta mokėjimo priemone (apie tai informuoja ir ECB), įtarimai išlieka.
Pavyzdžiui, senojo pavyzdžio Anglijos svarai sterlingai jau išimti iš apyvartos. Jie priimami tik Anglijos banke.
O jei nesate Jungtinės Karalystės gyventojas, jums bus pakeistas tik vienas banknotas, o už likusius gausite čekį, kurį vis tiek reikės išsigryninti.
Ta pati problema ir su senojo pavyzdžio JAV doleriais.
Kur nors Turkijoje tokių banknotų iš viso nepriima.
Panašūs nemalonūs siurprizai laukia ir tų, kurie savo santaupas mėgsta laikyti kitų šalių valiutomis.
Pavyzdžiui, jei turite 1994 ir 1999 m. 100 ir 200 Norvegijos kronų banknotų, juos išsikeisti galite tik Norvegijos banke.
Priprasti prie naujų
DW praneša, kad ECB įvardijo dvi temines sritis, pagal kurias bus kuriami nauji popieriniai euro zonos pinigai.
Viena iš jų – Europos kultūrai ir mokslui svarbios asmenybės ir objektai, kita – Europos paukščiai ir upių kraštovaizdžiai.
Prieš tai ES šalių gyventojai turėjo galimybę balsuodami internetu pasirinkti vieną iš septynių teminių blokų.
Dalyvavo daugiau kaip 365 tūkst. žmonių.
Nustatant būsimas banknotų dizaino temas taip pat buvo atsižvelgta į įvairioms sritims ir Europos šalims atstovaujančių ekspertų nuomonę.
Tema „Europos kultūra“ skirta iškilioms asmenybėms, prisidėjusioms prie Europos kultūros paveldo plėtros, taip pat kultūrinei veiklai ir objektams, kurie yra svarbūs formuojant Europos tapatybę.
Pavyzdžiui, ant 10 eurų banknoto gali būti pavaizduotas vokiečių kompozitorius Liudvikas van Bethovenas, o kitoje pusėje – dainų šventė.
Ant 20 eurų banknoto gali būti pavaizduotas Nobelio premijos laureatės Marijos Kiuri portretas, o kitoje pusėje – mokyklos ar universiteto klasė.
Ant 100 eurų banknoto gali būti pavaizduotas dailininkas ir skulptorius Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci), o kitoje pusėje – meno gatvė.
Jei pasirenkami gamtos motyvai, ant 10 eurų banknoto gali būti pavaizduotas karališkasis žuvėdra prie krioklio.
Vienam ryškiausių Europoje paukščių – auksaspalvei kregždei ant plataus upės slėnio smėlio sankasos – bus skirta vieta ant 20 eurų banknoto.
Ant 50 eurų banknoto bus pavaizduotas baltasis gandras, o 100 eurų banknotą iliustruos sekliuose vandenyse maisto ieškantis švygžda.
Tokių banknotų kitoje pusėje bus pavaizduotos Europos institucijos, primenančios apie pagrindines projekto „Europa“ vertybes, tarp kurių yra ir aplinkos apsauga: Europos Parlamentas, Europos Komisija, ECB, Europos Taryba ir kt.
Gali tapti tik popieriumi
Latvija yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje buvusią nacionalinę valiutą vis dar galima išsikeisti į eurus. Tai galima padaryti Latvijos banko kasoje pagal kursą 1 latas = 1,42 euro. Keitimas yra nemokamas. Priimamos ir monetos, ir banknotai.
Be Latvijos, savo buvusias nacionalines valiutas taip pat priima Airijos, Austrijos, Vokietijos, Estijos ir Lietuvos centriniai bankai.
Tačiau jei turite Prancūzijos frankų, Ispanijos pesetų, Suomijos markių, Italijos ir Maltos lirų, Graikijos drachmų ar Kipro svarų, juos galite naudoti tik kaip suvenyrą.
Nei monetos, nei banknotai neturi jokios valiutinės vertės, o šalies valstybinis bankas jums jų nekeis.
Visi pinigų slėptuvių savininkai turėtų prisiminti, kad banknotai visų pirma yra popieriniai ir turi vertę tik tada, kai valstybinės institucijos įsipareigoja juos priimti.
O jos lengvai atsisako vykdyti savo įsipareigojimus.
Juk popieriniai pinigai visada gali būti atspausdinti – juk tai ne auksas.
Tai auksines Nikolajevo 10 ir 5 rublių monetas noriai priims bet kuriame lombarde, ko nepasakysi apie popierinius pinigų lapelius.
