Rumunijoje – jau ilgiau nei metus užsitęsęs tymų protrūkis. Šis virusas plinta ypač lengvai, kiekvienas tymais susirgęs žmogus gali užkrėsti 18 kitų. Todėl specialistai įspėja, kad viruso židinys Rumunijoje kelia pavojų visai Europai.
„Tai – iššūkis visam regionui“
Tymų plitimas šioje šalyje turi ilgą istoriją – epidemijų būta ir ankstesniais metais. 2019 m. gydytoja Claudia Cojocaru, dirbo Bukarešto ligoninės infekcinių ligų skyriuje ir tymais ją užkrėtė pacientas. Liga moterį stipriai pakirto, teko gultis į ligoninėje, kurioje ji dirbo, kai buvo sveika.
Laimė, C.Cojocaru atsistojo ant kojų, po metų susilaukė antros dukters ir tapo aktyvia vakcinų šalininke šalyje, kurioje gausu dezinformacijos apie sveikatą, o medicinos sistema patiria rimtų sunkumų.
„Labai artimai susipažinau su tymais“, – sakė C.Cojocaru, neonatologė, taip pat studijuojanti šeimos mediciną. „Dabar esu ta, kuriai mažamečių tėvai skambina, kai jiems kyla dviprasmiškų klausimų“, – pridūrė ji.
Rumunijoje vakcinacijos nuo tymų lygis yra žemiausias Europos Sąjungoje (ES) – 2023 m. nuo šios ligos buvo paskiepyti tik 62 proc. gyventojų.
Tai žymiai mažiau nei 95 proc. riba, apie kurią kalba epidemiologai. Žemi vakcinacijos rodikliai kelia pavojų tiems, kurie negali būti skiepijami, pavyzdžiui, kūdikiams ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema.
To pasekmės – infekcijos protrūkiai ir žmonių mirtys. Paskutinė tymų epidemija Rumunijoje baigėsi 2020 m., tačiau 2023 m. gruodį vyriausybė paskelbė, kad prasidėjo nauja. Praėjo daugiau metai, o ši epidemija dar nesibaigė.
2024 m. Rumunijoje tymais užsikrėtė apie 31 000 žmonių, 22 mirė. 44 proc. ligos atvejų buvo tarp neskiepytų vaikų iki 5 metų amžiaus. Specialistai pabrėžia, kad specifinio gydymo nėra.
Rumunija kamuoja didžiausios problemos, tačiau tai toli gražu nėra vienintelė Europos šalis, kur padaugėjo tymų atvejų.
Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje per pastaruosius metus užregistruota po kelis šimtus susirgimų. Manoma, kad artimiausiais mėnesiais užsikrėtusiųjų daugės.
Situacija Rumunijoje – įspėjimas visai Europai dėl galimų protrūkių.
„Tai – iššūkis visam regionui“, – sakė tymų likvidavimo srityje dirbantis Dr. Draganas Jankovičius iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuro.
Pagal sergamumą tymais, 2024 m. buvo patys blogiausi metai Europoje nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio.
„Todėl mums reikia, kad šalys vėl imtųsi veiksmų ir pradėtų skiepyti tuos, kurie nėra imunizuoti“, – pabrėžė D.Jankovičius.
Kodėl sumažėjo skiepijimo apimtys?
Iki 2013 m. Rumunijos vakcinacijos nuo tymų rodikliai buvo tokie pat ar net aukštesni nei daugelyje kitų ES šalių.
Tačiau 2010-aisiais imunizacijos lygis sumažėjo dėl staiga atsiradusio neryžtingumo vakcinų atžvilgiu, vėluojančios imunizacijos, vaikų, kurių šeimos persikraustė gyventi kitur, neatvykimo į pakartotinius vizitus, mažos vakcinų pasiūlos ir gydytojų emigracijos iš šalies, teigiama nacionalinio visuomenės sveikatos instituto atliktame tyrime.
„Tai buvo tobulas kokteilis epidemijai kilti“, – sakė Oksfordo universiteto imunologas daktaras Stefanas Dascalu, kilęs iš Rumunijos, bet minėtame tyrime nedalyvavęs.
„Jei bent į vieną iš šių problemų nekreipsite dėmesio, ji metastazuos“, – medicininę analogiją pateikė S.Dascalu.
COVID-19 pandemija sukūrė derlingą dirvą melagienoms. Kaip ir daugelyje kitų šalių, dezinformacija apie vakcinas ir sąmokslo teorijos paskatino skeptišką požiūrį į visuomenės sveikatą. Taip pat suaktyvėjo prieš mokslą nukreipta retorika, kuri padėjo trims dešiniosioms politinėms partijoms patekti į Rumunijos parlamentą. Dabar jos čia užima apie trečdalį vietų.
„Dievas neskiepija“, – pernai per vieną kalbą pareiškė partijos „SOS Rumunija“ lyderė Diana Sosoacă. Jai buvo uždrausta dalyvauti neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose po to, kai teismas kai kuriuos jos komentarus pripažino prieštaraujančiais demokratinėms vertybėms.
Praėjus keliems metams po pandemijos, Rumunijoje visuomenės pasitikėjimas įprastine vaikų imunizacija smarkiai sumažėjo.
C.Cojocaru ir kitiems vakcinų šalininkams internete išplitusios sąmokslo teorijos ir prieš mokslinį požiūrį nukreipta politika – tik pusė bėdos. Jiems taip pat tenka kovoti su prieš skiepus nusiteikusiais sveikatos priežiūros darbuotojais, o kartais ir su pačia medicinos įstaiga.
Rumunijos medicinos sistemai trūksta išteklių; šalis sveikatos priežiūrai skiria 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. maždaug dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Be to, Rumunija vis dar kovoja su korupcija, kuri suvešėjo komunistiniais laikais.
„Vis dar vyrauja nuomonė, kad jei einu pas gydytoją, turiu jam duoti nedidelį kyšį, nes kitaip jis manimi nepasirūpins“, – sakė S.Dascalu.
Žmonės dažnai galvoja, kad gydytojai yra korumpuoti, uždirba daug pinigų arba yra remiami farmacijos įmonių, o šį požiūrį pakeisti yra labai sunku.
Skiepai nuo tymų yra nemokami ir rekomenduojami mažiems vaikams, tačiau jie nėra privalomi. Nors medicinos studentai mokosi apie vakcinų istoriją, jie ne visada mokomi, kaip reikia suleisti skiepą.
Kai kurie sveikatos priežiūros darbuotojai teikia pacientams neteisingą informaciją apie vakcinas ir jų galimą šalutinį poveikį, dažnai nepasako, kokios vakcinos skiriamos nuo kokios ligos ir kada pacientai turėtų grįžti revakcinacijai, rodo 2019 m. atliktas tyrimas. Jo metu buvo stebimos konsultacijos dėl skiepų Rumunijos klinikose.
Kai pacientai išreiškia susirūpinimą ar net pasakoja sąmokslo teorijas apie vakcinas, C.Cojocaru sako, kad stengiasi išlikti rami ir neutrali. Pacientams ji paaiškina, kad tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepai (kombinuota MMR vakcina) yra viena iš geriausiai ištirtų ir saugiausių farmacinių priemonių.
C.Cojocaru taip pat pasakoja pacientams, kad pati paskiepijo du savo vaikus, 5 ir 7 metų amžiaus, kurie abu yra sveiki.
„Stengiuosi pacientų nespausti. Sakau jiems, kad nereikia dabar priimti sprendimo, man visada galima parašyti į „messenger“ programėlę. Jei jiems kyla neaiškumų, gali manęs paklausti“.
Poveikis Europai
Vien C.Cojocaru pastangų tikriausiai neužteks, jei bus nemažai žmonių, kurie neturi imuniteto – liga labai užkrečiama.
Tačiau nė viena šalis nėra apsaugota nuo viruso įvežimo, įspėjo D.Jankovičius.
„Kai virusas įvežamas į šalį, jei jis pasiekia imlius žmones, bus atvejų ir, deja, galbūt protrūkių“, – paaiškino jis.
Tik keturiose ES šalyse – Vengrijoje, Maltoje, Portugalijoje ir Slovakijoje – skiepijimo nuo tymų apimtys siekia arba viršija 95 proc.
Panašu, kad daugelyje šalių virusui imlių gyventojų skaičius didėja. Po pandemijos visame pasaulyje sumažėjo įprastinės vaikų imunizacijos lygis, todėl pasaulinės sveikatos grupės 2023 m. pradėjo informacinę kampaniją, pavadintą „didžiuoju pasivijimu“.
D.Jankovičius sakė, kad apskritai šalyse, kuriosev COVID-19 pandemijos metu sekėsi geriau, t. y. tose, kuriose buvo stipresnė sveikatos priežiūros sistema, aiškūs pranešimai ir nuoseklus atsakas į pandemiją, vaikų imunizacija, atrodo, vyksta sėkmingai.
Tačiau nukentėjo tos valstybėse, kuriose pandemijos valdymas buvo koordinuotas prastai ir visuomenei siunčiamos rekomendacijos prieštaravo viena kitai.
„Jei kyla painiava, tai automatiškai paveikia ne tik vieną vakciną, bet ir požiūrį į kitus skiepus“, – sakė D.Jankovičius.
Ekspertai įspėjo, kad Rumunija gali būti tik pirmoji kregždė – panašios bėdos šviečiasi ir kitose Europos valstybėse.
„Jei abejonių skiepais tendencija taps pasauline, tuomet susidursime su didžiulio masto problema“, – teigė D.Jankovičius.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
