Po dviejų mėnesių pertraukos kainos vėl smuko. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai lapkritį, palyginti su spaliu, atpigo keturiomis dešimtosiomis procento. Gyventojams tai kelia šypseną.
Labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, bet pabrango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai. Prekybininkai teisinasi, kad kainos galėtų kristi ir daugiau, bet kalti tiekėjai – jų esą tiesiog per mažai.
Kainos tokios mažos, kad senjorei Elenai įžiūrėti reikia padidinimo stiklo.
„Su kainom blogai, be šito stiklo kainų neįžiūriu, kartais truputį ne taip nusiperku kažką“, – sakė vilnietė Elena.
Gyventojų žvilgsnis į kainas – akylas, nes jau pusmetį šios tai vieną mėnesį šoka į viršų, tai leidžiasi žemyn.
Po dviejų mėnesių pertraukos, lapkritį, palyginti su spaliu, maistas ir nealkoholiniai gėrimai vėl atpigo keturiomis dešimtosiomis procento.
Ekonomistai teigia, jog kainos slops ir gruodį. Infliacijos neturėtų didinti degalų, net šildymo ir elektros kainų, tačiau didelio kainų virsmo žemyn nebus.
„Į pradinį kainų lygį mes tikrai negrįšime. Tai yra gerai, jei mes pamatytume minus du procentus, ko gero, jeigu pas mus tikrai prasidėtų nuosmukis ir tai komplikuotųsi darbo rinkoje“, – kalbėjo VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Per mėnesį brango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai, vaisių ir daržovių sultys. O labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, gaivieji gėrimai.
Žmonės sako, kad visus metus pinga produktai, kurių ir taip perka mažai. Kainų stebėtojai teigia, jog prieš šventes jau prasideda prekybininkų manipuliacijos. Dalis prekių brangsta tam, kad po to atrodytų didesnės nuolaidos.
Pavyzdžiui, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis per mėnesį atpigo pusantro euro. Bet paklausiausių produktų vidutinio krepšelio kaina kyla euru ir aštuoniasdešimt centų.
„Visus metus stebime, kaip apyvarta krenta, prasidėjo kainų mažėjimas ir niekas nenori gauti pinigų fiziškai mažiau ir supranta, kad prekių parduos mažiau nei pernai, tad nori pakoreguoti kaineles į viršų“, – aiškino „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Dėl kainų kaltas ne tik pardavėjas. „Norfos“ vadovas teigia, jog konkurencijos trūksta ir tarp produktų tiekėjų.
„Produktų pagaminama mažiau nei yra paklausa. Žmonės, gaminkite, gal tada ir kainos sumažės“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Nors Lietuva yra ūkininkų kraštas, D. Dundulis teigia, kad jo tinklas turi tik keturis bulvių augintojus, o morkų – vos du. Panaši situacija esą ir su kavos, tabako, alkoholio prekėmis.
„Su kainų didėjimu tų pačių pieno produktų tiekėjų yra ne per daugiausiai. Tų produktų, kokių neturime dabar pigių, po truputį stengiamės, kad jų atsirastų vis daugiau“, – sakė „Maisto Logistikos Centro“ projektų vadovas Lukas Pacevičius.
Daržovių augintojai atkerta, kad su savo produkcija įtinka ne visiems prekybininkams. Todėl žmonėms tenka rinktis iš mažesnės pasiūlos, o tai reiškia, kad ir iš didesnių kainų.
„Natūralu, kad turi tenkinti jų keliamus standartus prekybai, tai pačiai „Norfai“, jei nori turėti šviežių produktų visus metus, turi investuoti beprotiškus pinigus į derlingumą, sandėliavimą, produkcijos išlaikymą visus metus“, – kalbėjo „Kietaviškių gausos“ vadovas Mindaugas Pupienis.
Nors per mėnesį kainos simboliškai sumažėjo, šį lapkritį jos vis dar buvo dviem procentais didesnės nei pernai lapkritį.
