Įprasta operacija virto sukrečiančia dvasine kelione – Kalifornijoje gyvenantis Mike’as McKinsey išgyveno klinikinę mirtį ir, kaip pats teigia, susitiko su Jėzumi, regėjo dangų bei nepaprastą šviesos reginį. Ši patirtis, trukusi 45 minutes, esą visiškai pakeitė jo požiūrį į gyvenimą, mirtį ir tikėjimą.
Gyvybei pavojinga komplikacija
Viskas prasidėjo 2024 metų rugpjūtį, kai per artimųjų vestuves Mike’ą užklupo stiprūs pilvo skausmai. Į gydymo įstaigą jis kreipėsi tik po trijų dienų – tada medikai Venturos mieste, netoli Los Andželo, diagnozavo sprogusį apendiksą. Tai – kritinė būklė, reikalaujanti skubios chirurginės intervencijos.
Operacijos metu įvyko nenumatytas ir dramatiškas lūžis – Mike’o širdis sustojo. Jis nustojo kvėpuoti. Gydytojai jį gaivino 45 minutes – tiek laiko vyras praleido klinikinės mirties būsenoje.
Būtent šios 45 minutės, kaip pasakojo pats McKinsey, virto mistine kelione į kitą tikrovę. Interviu „YouTube“ kanalui Coming Home vyras atvirai pasidalijo tuo, ką, jo įsitikinimu, patyrė anapus gyvybės slenksčio.
„Mačiau Jėzų. Jis stovėjo virš manęs, vilkėjo baltą apsiaustą. Jo plaukai buvo rudi, banguoti, o akys – gilios, tamsiai žalsvai mėlynos. Jis žiūrėjo ne į mano kūną – jis žvelgė tiesiai į mano sielą“, – prisiminė Mike’as.
Tą akimirką, kai ištiesė ranką link Jėzaus, vyras teigia staiga atsidūręs paslaptingoje, taikioje pievoje. Jis stovėjo basas, dėvėdamas chirurginį chalatą, o aplink jį plytėjo nepriekaištingai žalia žolė – tokia tikroviška, kad, anot jo, kiekvienas pojūtis buvo padidintas kelis kartus.
Pripratęs prie akinamos šviesos, Mike’as ėmė matyti daugiau – kalvą, žydinčias gėles, kurios tarsi šoko tyloje, nejudinamos nė menkiausio vėjo. Tolumoje atsivėrė didingas miestas su milžinišku auksiniu kupolu centre – jį supo mažesni kupolai, išsidėstę milžinišku atstumu.
„Staiga iš dangaus pro medžius prasiskverbė baltos šviesos srautas, išsisklaidęs į šimtus blyksnių. Visa kalva nušvito. Tai buvo neįtikėtinas reginys – tarsi dangiškas fejerverkas“, – dalijosi jis.
Anot Mike’o, tą akimirką Jėzus jam ištarė: „Tai Viešpaties šlovė.“
Sugrįžimas į gyvenimą
Netrukus po šio reginio jis pajuto, kad dar neatėjo jo laikas. Sugrįžęs į kūną, jis prabudo operacinėje – šalia stovėjo penki gydytojai, vienas jų paklausė, ar jis žino savo vardą. Ant grindų stovėjo defibriliatorius – McKinsey suprato, kad ką tik buvo atgaivintas.
Po šio įvykio jis ligoninėje praleido 12 dienų, iš kurių pirmąją savaitę buvo maitinamas tik skysčiais ir neteko apie 2,5 kg svorio.
Nors Mike’o pasakojimas sukelia stiprių emocijų ir klausimų apie gyvenimą po mirties, mokslininkai siūlo atsargesnį požiūrį.
Kognityvinių neuromokslų profesorė dr. Jane Aspell aiškina, kad tokios vizijos dažnai susijusios su nenormaliu tam tikrų smegenų sričių aktyvumu.
„Yra stiprių įrodymų, kad nekūniškos patirtys – jausmas, kad išeiname iš savo kūno ar esame kitoje vietoje – kyla dėl sutrikusio smegenų darbo, ypač tų sričių, kurios atsakingos už kūno pojūčių integraciją“, – sako mokslininkė.
Tokių patirčių gali kilti ne tik per klinikinę mirtį – jos pasitaiko žmonėms, patyrusiems galvos traumą, vartojusiems psichotropines medžiagas ar išgyvenusiems ekstremalias būkles.
Nepaisant skeptiško mokslinio vertinimo, Mike’as McKinsey savo patirties neabejoja. Jam tai buvo aiški žinia – gyvenimas po mirties egzistuoja, o tikėjimas turi būti asmeninis ir gyvas.
„Aš grįžau ne tam, kad tylėčiau. Turiu pasakoti, ką mačiau. Tai – ne sapnas. Tai buvo tikra“, – teigia jis.
Ši patirtis, kad ir kaip ją vertintume, tapo ne tik asmeniniu lūžiu Mike’o gyvenime, bet ir kvietimu kitiems – susimąstyti apie tai, kas slypi už šio pasaulio ribų.
