Rusijos invazija į Ukrainą perkopė trejų metų slenkstį. Kyjivo pajėgos toliau gina savo teritoriją nuo okupantų puolimo, tuo pat metu traukdamosi iš užimtų Rusijos teritorijų Kursko srityje bei suduodamos smūgius šalies agresorės gilumoje. Tuo tarpu Maskva siekia užimti kuo daugiau Ukrainos žemės prieš galimas taikos derybas JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant skubiai užbaigti karą.
Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje ketvirtadienį sutarta, kad sankcijos Rusijai neturėtų būti atšaukiamos, o stiprinamos, kol Maskva nutrauks savo karą prieš Ukrainą, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
„Būta visiško aiškumo, kad dabar ne metas atšaukti sankcijas, priešingai, mes aptarėme, kaip galėtume sankcijas padidinti“, – greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tvirtino K. Starmeris.
V. Zelenskis savo ruožtu perspėjo, kad „visi suprato ir supranta, jog šiandien Rusija nenori jokios taikos“.
Atskiroje spaudos konferencijoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nurodė, kad sankcijų Rusijai atšaukimas būtų „didelė klaida“ ir „neturi prasmės“, kol nėra taikos. „Nėra prasmės atšaukti sankcijas, kol iš tikrųjų nepasiekta taika, o iki to, deja, mums dar toli“, – pažymėjo O. Scholzas.
Kremlius savo ruožtu pažėrė kaltinimų ir grasinimų Vakarams.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, prisidengdamos taikos palaikymo misija, „kuria karinės intervencijos Ukrainoje planus“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Atstovė dėstė, kad tokia intervencija gali sukelti tiesioginį jos šalies ir NATO konfliktą.
