Lietuvoje įsigalios reikšmingi pokyčiai automobilių techninės apžiūros (TA) tvarkoje – transporto priemonės, kurių rida buvo klastota, nebegalės gauti teigiamos TA išvados. Tokie automobiliai bus pripažinti netinkamais dalyvauti eisme.
Nors šis sprendimas siekia pažaboti nesąžiningą automobilių pardavėjų praktiką, ekspertai įspėja: didžiausia našta teks nekaltiems vairuotojams, kurie apie klastotę dažnai sužino tik atvykę į techninę apžiūrą.
Įsigalioja griežta tvarka – rida taps kritiniu trūkumu
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) siūlymu, dar 2023 m. buvo pradėtas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vairuotojai buvo tik įspėjami apie neatitinkančią automobilio ridą. Tačiau jau netrukus tokia rida bus laikoma didelio trūkumo požymiu – tai reiškia, kad automobilis automatiškai neišlaikys techninės apžiūros ir negalės būti naudojamas keliuose.
Tačiau, kaip pastebi automobilių istorijos ataskaitų platformos „carVertical“ atstovas Matas Buzelis, ši tvarka gali tapti dviguba bausme jau apgautiems vairuotojams.
„Žmonės, kurie nusipirko automobilį nežinodami, kad jo rida buvo atsukta, dabar bus baudžiami dar kartą – jiems bus uždrausta naudotis transporto priemone, o jokio aiškaus sprendimo, ką daryti, jiems nepateikiama“, – sako ekspertas.
Nerimaujama dėl informacijos trūkumo
Ekspertų teigimu, likus mažiau nei dviem mėnesiams iki naujosios tvarkos įsigaliojimo, vis dar neaišku, kokių veiksmų turėtų imtis vairuotojai, kurių automobiliai techninės apžiūros metu bus pažymėti kaip turintys neatitinkančią ridą.
„Nė viena institucija neatsako, kaip šie žmonės galės ištaisyti situaciją. Ridos koregavimas – nelegali paslauga, todėl net oficialūs servisai negali padėti. Vairuotojai atsiduria aklavietėje, ir, tikėtina, bus priversti kreiptis į juodąją rinką“, – perspėja M. Buzelis.
Permoka tūkstančiais eurų – o atsakomybės nėra
„carVertical“ skaičiavimais, dėl ridos klastojimo Lietuvos pirkėjai naudotus automobilius permoka vidutiniškai 22,4 proc. Pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų kainuojantis automobilis realiai gali būti vertas vos 8 tūkstančių – tai reiškia daugiau kaip 2 tūkst. eurų nuostolį vien dėl suklastotų duomenų.
Nepaisant to, atsakomybė kol kas tenka ne sukčiaujantiems pardavėjams, bet galutiniams vartotojams.
Ekspertas: „Bausti reikia klastotojus, ne aukas“
M. Buzelis akcentuoja, kad naujoji tvarka nepadeda spręsti šakninių problemos priežasčių:
„Reikėtų ne tik skatinti žmones tikrinti automobilių istoriją, bet ir realiai bausti tuos, kurie klastoja ridą. Dabar atsakomybė perkelta pirkėjams – žmonėms, kurie neretai net nežino, kad tapo sukčiavimo aukomis.“
Ekspertas taip pat ragina būsimus pirkėjus imtis prevencinių priemonių – tikrinti transporto priemonių istoriją, kreiptis į patikimus servisus, tikrinti kompiuterinę informaciją, kuri gali atskleisti ridos neatitikimus net ir be oficialių dokumentų.
Tvarkos pakeitimai – žingsnis į priekį ar į spąstus?
Nors siekis kovoti su klastojimu yra sveikintinas, naujovė sukėlė daug klausimų ir neatsakytų dilemų. Kol kas aišku tik viena – nuo liepos 7 dienos automobilio rida taps vienu svarbiausių veiksnių techninėje apžiūroje, o šimtai, jei ne tūkstančiai vairuotojų, gali likti be galimybės naudotis savo transportu.
Jei nori, galiu pateikti ir alternatyvius antraščių variantus šiam straipsniui. Pavyzdžiui:
- Suklastota rida – stop ženklas: liepos 7-ąją šimtai vairuotojų gali likti be automobilių
- Nuo liepos – be išimčių: automobiliai su atsukta rida nebetinkami eismui
- Pirkai nepatikrintą automobilį? Netrukus gali laukti nemalonus siurprizas
