Jungtinės Valstijos atsisako tarpininkavimo – reakcijos Europoje audringos
Po Donaldo Trumpo pokalbio su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Europos sostines pasiekė neraminanti žinia – JAV atsitraukia iš taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos. Vakarų pareigūnai, komentuodami „Financial Times“, „Reuters“ ir kitoms agentūroms, patvirtino: prezidentas Trumpas aiškiai leido suprasti, kad JAV nebenori būti tarpininkė konflikte ir palieka Ukrainą derybose viena prieš agresorių.
Tokios žinios šokiravo Europos lyderius – pasak šaltinių, jie tikėjosi JAV spaudimo Maskvai, o ne diplomatinio pasitraukimo. Vienas aukšto rango diplomatas „Financial Times“ teigė: „Parama ir finansavimas Ukrainai, spaudimas Rusijai – dabar visa tai tenka mums.“
Vašingtonas – be pozicijos, Putinas – be spaudimo
D.Trumpas pareiškė neketinantis taikyti naujų sankcijų Rusijai, o pasiūlymas dėl paliaubų, pasak CNN, paliekamas be JAV iniciatyvos. Kai kurie šaltiniai netgi pastebi, kad JAV lyderis, kuris žadėjo užbaigti karą pirmąją antrosios kadencijos dieną, realiai „nusiplovė rankas“.
Tokį elgesį sveikina tik viena pusė – Maskva. V.Putinas išplatino pareiškimą, esą norėtų derybų memorandumo, tačiau Ukraina pripažįsta nesuprantanti, ką reiškia šis dokumentas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia: „Vienintelis, kas laimės JAV pasitraukus – tai Putinas.“
Popiežius kaip tarpininkas – signalas be realių sprendimų?
Kaip pastebi „The New York Times“, Trumpas netiesiogiai leido suprasti, kad tarpininkavimo rolę galėtų perimti aukštesnė jėga – popiežius. Tai simbolinis gestas, tačiau realios įtakos karo eigai jis kol kas neturi. Tuo metu Ukraina vis garsiau kartoja: tarptautinės paramos silpnėjimas – pavojingas signalas.
Europa, pasak ekspertų, lieka viena su agresyvia Rusija, o šis posūkis gali reikšti didesnę atsakomybę ES valstybėms ne tik diplomatiniame, bet ir kariniame kontekste. Vakarų sąjungininkių reakcijos tampa vis labiau įtemptos, o derybų be JAV perspektyva kelia vis didesnį nerimą.
