Pavojingomis pramogomis apleistuose pastatuose domisi vis daugiau paauglių ir net vaikų, kai kuriems už turto niokojimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau specialistai sako, kad tokio elgesio kaltininkai gali būti ir patys suaugusieji.
Pro apsaugą prasibrauna kasdien
Pasak vilniečio Egidijaus (vardas pakeistas – LRT.lt), nors pastaruoju metu daug kalbama apie pavojingas paauglių pramogas apleistuose Sporto rūmuose, mieste yra ir daugiau nepilnamečius traukiančių vietų. Rytiniame Vilniuje vaikai laužiasi į buvusią pionierių stovyklą Lizdeikos gatvėje, apleistas Mykolo Romerio universiteto patalpas.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Į vaikų pamėgtą pastatą galima įlipti tiesiog per langą, kurio, pabrėžia Egidijus, savininkai net nebesivargina užkalinėti. Viduje – neeilinis ir kiek siurrealus vaizdas, nes kadaise čia veikė antikvarinių baldų restauravimo dirbtuvės. Šiandien čia nusiaubta ir sulaužyta ne viskas, bet pastato viduje pilna šukių, grafičių, išmėtyti gesintuvai. Greta – dar vienas namas, į kurį taip pat pamėgo landžioti vaikai ir vieną kambarį net savotiškai išpuošė. Egidijus atkreipia dėmesį, kad pastate dar pavojingiau, nes yra ir antras aukštas, patrešusi terasa.
LRT.lt pavyko gauti ir kaimynų stebėjimo kamerose užfiksuotų vaizdų: juose matyti įvairaus amžiaus vaikai, daugiausia vaikinai. Jie lipa per tvoras, kai kurie su veidą slepiančiomis kaukėmis.
Valakampius niokoja vaikai ir paaugliai | Skaitytojo nuotr.
Valakampius niokoja vaikai ir paaugliai | Skaitytojo nuotr.
Šalia prestižiniame rajone esančių apleistų pastatų vyksta statybos, tik laiko klausimas, kada bus nugriauti ir šie namai. O Valakupių gatvėje esantis buvęs Mykolo Romerio universiteto pastatas net saugomas privačios saugos kompanijos, vaizdo kamerų, bet vaikai vis tiek čia braunasi kasdien.
Vien šiais metais dėl minėtų pastatų pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo turto sugadinimo, sulaikyti trys nepilnamečiai, jauniausiam buvo 10 metų. Kaip LRT.lt informavo policija, pareigūnai mokyklose susitinka su jaunuoliais, primena, kad į saugomus svetimus objektus gadinant turtą eiti draudžiama, o baudžiamoji atsakomybė gresia jiems arba tėvams.
Bet Egidijus sako, kad policijos darbo rezultatų pasigenda.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Ne tiek gaila pastatų, turto, vertės, vis tiek viską griaus. Bet paauglių nebaudžiamumas ir siautėjimas… Jie puikiai žino, kad nieko negali padaryti. Neprilupsi pagavęs. Kelis sykius pridaviau policijai, kas iš to? Nieko, jie toliau eina. Paklausė vardo, pavardės, ir išvežė, greičiausiai pridavė tėvams“, – sako jis.
Vyras net pats ėmėsi auklėti vaikus, bandė juos fotografuoti, filmuoti, kalbėtis, net iškabino jų nuotraukas ir paminėjo, kad norėtų atkreipti tėvų dėmesį, kur lankosi jų vaikai.
Vienas iš LRT.lt kalbintų pastatų nuomininkų sakė, kad stebėjimo kameras jam įsirengti per brangu, kainuotų iki pusantro tūkstančio, o pastatą esą ir taip po kelių mėnesių ketina griauti. Jis irgi kreipėsi į policiją.
„Beprasmiška <…>. Vaikai neliečiami, jie gali daryti, ką nori, nieko už tai jiems nebus. Ten bus statybos, nėra tikslo dėti signalizacijos. Vaikai lenda kas porą savaičių“, – kalbėjo vyras.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Filmuojasi socialiniams tinklams
Jaunuolių susidomėjimą pavojingais pastatais didina ir socialiniai tinklai. Uždarose „Telegram“ grupėse skelbiamos tokių pastatų, kaip Valakampiuose, koordinatės, o ten apsilankiusieji po to pasižymi, kelia vaizdo įrašus į socialinį tinklą „TikTok“. Filmuojantys telefonai matomi ne vieno į pastatus besibraunančio nepilnamečio rankose.
Egidijus pažymi, kad vos tik Valakampiai pažymimi tokioje grupėje, tuoj ateina nauja jaunuolių banga.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Apleistiems pastatams tyrinėti skirto tinklaraščio „pamiršta.lt“ vienas iš autorių Dmitrijus sako, kad miestų tyrinėjimo judėjimas (angl. urban exploration, arba urbex – sutrumpinimas, kurį galima pastebėti ir minėtose socialinių tinklų grupėse – LRT.lt) turi senas tradicijas, tačiau kai smalsuoliai išdaužo langus, apipurškia patalpas grafičiais, tai nėra suderinama su judėjimo principais.
Viena iš taisyklių – palikti apleistą pastatą tokį, kokį jį radai.
Pasak Dmitrijaus, pastaruoju metu apleistų pastatų lankymas Lietuvoje tapo itin populiarus ir net masiškas. Tiesa, jis neprognozuoja, kiek tokia veikla pritraukia nepilnamečių.
„Išpopuliarėjus pomėgiui atsirado labai daug žmonių, kurie tų principų gali neturėti“, – sako pašnekovas.
Jis priduria, kad dėl to senoji miesto tyrinėtojų bendruomenė užsidaro, vis mažiau viešina atrastas vietas.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Spėju, dėl to, kad gerai gyvename, žmonės ieško, kur save realizuoti“, – apie priežastis, kodėl prašalaičius vis labiau traukia apleisti pastatai, sako Dmitrijus.
Gatvėje su vaikais ir paaugliais dirbančios organizacijos „Vilniaus socialinis klubas“ atstovė Giedrė Laniauskienė taip pat pastebi išaugusį miesto vaikų ir paauglių susidomėjimą apleistais pastatais. Anot pašnekovės, paklausus jaunuolių, kodėl jie taip elgiasi, šie atsako, kad tai tiesiog įdomu.
„Kita vertus, visais laikais jauni žmonės mėgo lankytis apleistuose pastatuose, nes tai teikia nuotykį, adrenalino. Galima pažeisti ribas, bet ne per daug“, – sako socialinė darbuotoja.
Ji pabrėžia, kad tyrinėjimas kartais vis tik peržengia ribas, kelia pavojų ar veda prie nusikaltimų. Tačiau potraukis prie pavojingų pramogų turi ir savų priežasčių. G. Laniauskienė sako, kad ypač didelė problema Vilniuje – nemokamų sporto, fizinių užsiėmimų stygius vaikams, ypač jei nenorima siekti aukštų rezultatų, o tiesiog praleisti laiką.
„Būreliui turi turėti pinigų. Paprastas būrelis, tiek sporto, tiek futbolo, kainuoja labai daug“, – sako ji.
Kita problema – paaugliams Vilniuje tiesiog nėra kur eiti. Pašnekovės teigimu, vasarą paaugliai dar gali rinktis prie Baltojo tilto esančiame parke, o žiemą pasirinkimų dar mažiau. Tada jaunuoliams lieka dvi vietos – prekybos centrai arba apleisti pastatai.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Pavyzdžiui, kur jie gali pažaisti futbolą? Net prie mokyklų esantys stadionai būna išnuomoti. Laisvų žaidimo erdvių Lietuvoje yra mažai“, – sako G. Laniauskienė.
Bet yra ir kitas kraštutinumas – rizikingas pramogas vaikai renkasi, nes tėvai reikalauja iš jų lankyti kuo daugiau popamokinių užsiėmimų.
„Jaunuoliai kartais yra apkrauti ir į tuos pastatus eina atitrūkti nuo to lūkesčio, kai visko per daug. Paauglystės toks uždavinys – sveika pamaištauti, atsiskirti nuo tėvų, paprieštarauti visuomenės normoms. Bet svarbu, kad kažkuriuo metu sustoji, gauni palaikymo iš aplinkos, suaugusiųjų, autoritetų“, – sako specialistė.
G. Laniauskienė pabrėžia, kad mitas, jog tokį laisvalaikį pamėgę vaikai būtinai ims svaigintis psichotropinėmis medžiagomis, ims daryti sunkius nusikaltimus.
Nusižengimai, pasak jos, įvyksta apėmus tam tikrai afekto būsenai.
„Tai dažniausiai ne visa masė, o keli žmonės, kurie dažnai turi ir sudėtingesnių patirčių, ir sukaupę pykčio. Masiškumas sukuria nevaldomą efektą: stiprybę, kuriai nepasipriešinsi. Bet tai yra ne visi, o išskirtiniai atvejai“, – pabrėžia ji.
Socialiniai tinklai taip pat gali pastūmėti ribų peržengimo link. G. Laniauskienė sako, kad jie kartais paaugliams padeda kompensuoti kitus trūkumus, jaučiamus bandant pritapti prie visuomenės.
„Yra standartai, kuriuos reikia atitikti, pavyzdžiui, finansiniai. Kartais neturi finansų, bet nori gerai atrodyti, pasidžiaugti“, – apie tai, kodėl jaunuoliams svarbi sėkmė socialiniuose tinkluose, sako pašnekovė.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Savininkas: girdžiu pirmą kartą
LRT.lt susisiekus su minėtų patalpų Lizdeikos gatvėje savininku – jie priklauso UAB „Industriniai projektai“, – įmonės direktorius Arūnas Grybas sakė, kad apie chuliganaujančius ir turtą niokojančius vaikus girdi pirmą kartą. Tiesa, anksčiau apleisti pastatai kėlė kitą problemą – aplinkiniai ten vežė šiukšles.
„Pasidomėsime, esame kelis pastatus išnuomoję, pabendrausime su tais žmonėmis, kas ten vyksta <…>. Stengsimės, kad tokių dalykų nebūtų“, – sakė A. Grybas.
Pašnekovas neminėjo, kokia sklypo ateitis, ar prestižinėje vietoje esančius pastatus ketinama griauti, kas atsakingas už jų saugumą.
„Tie sklypai yra investicija, žiūrėsime, ką su jais darysime“, – sakė įmonės direktorius.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Po to, kai LRT.lt kreipėsi į Mykolo Romerio universitetą, jo puslapyje buvo paskelbtas aukcionas kompleksui Valakupių gatvėje įsigyti.
„Įsilaužimų sumažėjo įsigijus išmaniojo stebėjimo apsaugos paslaugą, kai teritorija visu perimetru yra filmuojama vaizdo stebėjimo ir įrašymo įrenginiais“, – LRT.lt informavo universitetas.
Ragina vaikus užkalbinti
Tuo metu LRT.lt pašnekovai akcentavo, kad būtent savininkai yra atsakingi už nuosavybę, kaimynai – už bendruomenę, o tėvai – už vaikus.
Apleistų vietų entuziastas Dmitrijus sako, kad lankydamas senus pastatus kartais ir pats pranešdavo savininkams, kad pastatas tinkamai nesaugomas.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Manau, vaikštantys vaikai yra pasekmė, ne priežastis. Pasekmė to, kad nepasivarginama prižiūrėti vietos. Šiais laikais yra gerų techninių priemonių tą padaryti – davikliai, kameros. <…> Tiesiog dažnai savininkui būna vienodai“, – sako jis.
Tuo metu G. Laniauskienė atkreipia dėmesį, kad nevertėtų į prie senų pastatų besišlaistančius vaikus iškart žiūrėti kaip į pažeidėjus, o pamačius, pataria užkalbinti, sudrausminti, tėvams – jei reikia, riboti laiką socialiniuose tinkluose. Kai vaikų elgesys kelia pavojų, reikėtų kviesti policiją.
Kita vertus, socialinė darbuotoja pastebi, kad, visuomenėje tvyrant įtampai ir nesaugumo jausmui, tokie jaunuoliai tampa atpirkimo ožiu. Ypač dažnai jaunuoliais skundžiasi, ir kartais nepagrįstai, senjorai, kurie patys turi tų pačių vienišumo ir užimtumo problemų.
„Per jaunus žmones suaugusieji tarsi išsako savo emocijas, nepasitenkinimą. Jie tampa matomi kaip visų problemų žaibolaidis“, – mano G. Laniauskienė.
Apleisti pastatai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Ji siūlo kaimynams, bendruomenėms kalbėtis apie tai, kas vyksta šalia.
„Yra lūkestis: visi sukontroliuoti, supakuoti, išvežti. Taip pat ir tėvai stumiami nubausti vaiką. Visuomenėje yra spaudimas greitai ir nematomai išspręsti problemas. <…> Bet po vieną niekas nevyksta“, – kalbėjo ji.
Anot socialinės darbuotojos, Lietuvoje jau dažniau bandoma taikyti modelį, kai, pastebėjus besišlaistančių vaikų grupes, informuojama savivaldybė, siunčiami socialiniai darbuotojai. Policija savo ruožtu tokiose vietose įdarbina bendruomenės pareigūnus. Su jaunuoliais dirbantys specialistai teigia, kad, reaguojant per daug griežtai, jaunuoliai ima jų šalintis, nebepasitiki jokiais suaugusiais.
„Dingsta ryšys su tėvais, su suaugusiais žmonėmis, su autoritetu – tai tam tikra prasme tokia mūsų, suaugusiųjų, kultūra, kaip reaguojame į vaikus, į paauglius, ar santykis pagarbus. Nėra dialogo, bet yra baudimas, kaltųjų ieškojimas.
Nesakau, kad toleruoti, bet reikia megzti santykius su tais žmonėmis. Nes kai neturime santykio, negalime padaryti nieko. O jei prieš tai bendravau, ir sveikas sugėdinimas veikia, bet reikia turėti ryšį. Mes nebekuriame ryšių“, – sako G. Laniauskienė.
