Lietuva, kuriai trūksta žaliavinio pieno, nemažai jo superka Latvijoje ir Estijoje. Mūsų šalies ūkininkai tame didelių problemų neįžvelgia, užtat konkurencija su Lenkijoje pagamintais pieno produktais kelia didelį nerimą, teigia žemdirbių atstovai.
Iš Lenkijos importuojamų pieno gaminių kiekis auga įspūdingais tempais: 2019 metais jų atvežta per 26 tūkst. tonų, o 2022-aisiais – jau per 45 tūkst. tonų.
„Šiaip mes, ūkininkai, su perdirbėjais dažnai pasiginčijame, tačiau sutariame dėl vieno: tai, kas vyksta su importu iš Lenkijos, yra Lietuvos pieno rinkos žlugdymas. Arba yra kažkoks prekybos tinklų susitarimas dėl mažesnės maržos lenkiškai produkcijai, arba ji tiesiog tiekiama dempingo kainomis“, – „Lietuvos rytui“ teigė Eimantas Bičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius.
Be to, pernai išaiškėjo bent pora atvejų, kai lenkiška produkcija buvo pristatoma kaip lietuviška.
Pirmiausia tuo pasižymėjo vienas prekybos centrų reklamuodamas pieną su savo privačiu ženklu. Išlindus ylai iš maišo dalis reklamos buvo nuimta, o viskas paaiškinta žmogiškąja klaida.
Savo ruožtu kainų lyginimo portalo pricer.lt ekspertai aptiko, kad „Varėnos pienelio“ produktų linijos „Aistė“ gaminiai, kai kuriose parduotuvėse žymimi etikete su Lietuvos vėliava, daugiausia yra pagaminti Latvijoje – bendrovėje „Tukuma piens“. Taip yra ir su graikišku jogurtu, ir su sūrių salotomis, ir su sviestu.
Bandymai pristatyti tokią produkciją kaip lietuvišką turi pagrindo. Kaip rodo apklausos, pirkėjai patys linkę kur kas dažniau rinktis vietos gamintojų produktus.
Kita vertus, šįmet atlikti tyrimai parodė, kad dauguma atvejų lietuviškas pienas yra kokybiškesnis nei, pavyzdžiui, lenkiškas, nes turi daugiau vertingųjų baltymų.
„Tokios manipuliacijos dėl kilmės šalies kenkia ir mums, ir vartotojams. Visi juk suprantame, kad lietuviškas pienas natūralesnis, kaip ir kiauliena ar daržovės“, – kalbėjo E. Bičius.
Sukciai