Rusijos invazija į Ukrainą perkopė trejų metų slenkstį. Kyjivo pajėgos toliau gina savo teritoriją nuo okupantų puolimo, tuo pat metu traukdamosi iš užimtų Rusijos teritorijų Kursko srityje bei suduodamos smūgius šalies agresorės gilumoje. Tuo tarpu Maskva siekia užimti kuo daugiau Ukrainos žemės prieš galimas taikos derybas JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant skubiai užbaigti karą.
Ukraina antradienį pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms būtų suteikta prieiga prie Ukrainos gamtinių išteklių mainais į didesnę paramą.
„Visada svarbu stiprinti Amerikos verslo buvimą Ukrainoje, tad šis procesas tęsiasi, o mes bendradarbiausime su savo kolegomis amerikiečiais, kad pasiektume abipusiai priimtiną tekstą pasirašymui“, – per spaudos konferenciją tvirtino užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau kurį laiką spaudžia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasirašyti ekonominius susitarimus, kuriais Jungtinėms Valstijoms būtų kompensuojama už jų paramą priešinantis Rusijos invazijai į Ukrainą.
Jo akys pirmiausia nukrypo į Ukrainos naudingųjų iškasenų atsargas. Ukrainoje glūdi 5 proc. viso pasaulio naudingųjų iškasenų, įskaitant geležį, manganą, titaną, litį ir uraną.
Kol vyksta Amerikos ir Ukrainos derybos, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kaip pranešama, šaukia daugiau piliečių stiprinti Rusijos kariuomenę, rašo „Sky News“.
Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, V. Putinas įsakė pašaukti dar 160 000 18–30 metų amžiaus Rusijos vyrų, o naujasis įsakymas turi būti įvykdytas iki liepos 15 d.
Šaukiamų asmenų skaičius toliau didėja: pernai buvo pašaukta 150 000, o 2022 m. – 134 500 karių.
