Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiantis daugiau nei trejus metus ir tris mėnesius, Kyjivo pajėgos toliau tvirtai ginasi nuo okupantų. Tuo tarpu Maskva siekia užimti kuo daugiau Ukrainos teritorijų ir užsitikrinti sau palankias taikos sąlygas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant skubiai užbaigti karą.
Po Izraelio smūgių Iranui smarkiai pakilusios naftos kainos pasaulio rinkose gali būti naudingos Rusijai jos karinėse pastangose prieš Ukrainą. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita.
„Naftos kainų kilimas po Izraelio smūgių Iranui gali padidinti Rusijos pajamas iš naftos ir pagerinti jos galimybes remti karines operacijas Ukrainoje“, – teigia analitikai.
Europos karinio kontingento dislokavimas Ukrainoje gali tapti pagrindu, kuriuo remiantis bus pradėta ieškoti kompromiso dėl Ukrainos ir Rusijos susitaikymo. Kaip praneša UNIAN korespondentas, tai susitikime su žurnalistais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Europa yra su mumis ir ji mums padės. Norinčiųjų koalicija (angl. Coalition of willing) kaip visuma yra Ukrainos saugumo garantas. O jų pajėgų dislokavimas mūsų teritorijoje yra tarsi penktasis NATO straipsnis, bet be NATO. Jos gali būti čia, bet joms reikia užnugario, kaip sakoma, Amerikos“, – sakė V. Zelenskis.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja stočiai „Euronews“ pareiškė, kad jos šalis gali būti panaudota kaip tramplinas užpuolant ir įsiveržiant į Baltijos šalis, tačiau Baltarusijos žmonės nekariaus su savo kaimynais.
S. Cichanouskaja pažymėjo, kad rudenį vyksiančios didelio masto bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos iš tiesų gali kelti grėsmę NATO rytiniam flangui. „Nepamirškite, kad paskutinės karinės pratybos Baltarusijoje baigėsi Ukrainos užpuolimu“, – sakė ji, omenyje turėdama manevrus „Zapad 2021“.
2022 m. Rusija pasinaudojo Baltarusija kaip tramplinu savo atakoms ir visapusiškai invazijai į Ukrainą. Tačiau Maskva neįtraukė Baltarusijos žmonių į puolimą, pažymėjo S. Cichanouskaja ir pridūrė, kad baltarusiai nestos prieš Baltijos šalis.
„Jie gali būti priversti, bet tai nereiškia, kad jie ten kovos. Tikiuosi, kad žmonės verčiau bėgs arba keis pusę, bet nekovos su lietuviais ar lenkais, ypač žinant, kiek šios šalys mus remia“, – sakė ji.
