Naujausias žinias apie karą Ukrainoje.
Ukrainos politologas Petro Oleščiukas radijo stočiai „New Voice“ pakomentavo, kas slypi už Maskvos reikalavimų, kuriuos interviu Rusijos propagandos agentūrai TASS išsakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Rusijos diplomatas pabrėžė, kad karas Ukrainoje baigsis, jei NATO nesiplės ir Aljansas sumažins savo pajėgas Rytų Europoje.
Pasak eksperto, tai, kad S.Riabkovas apie tai kalba, o paskui TASS tai paskelbia, negali būti atsitiktinumas.
„Akivaizdu, kad tai yra atitinkamos politikos dalis. Tai de facto yra dar viena ultimatumo versija. Tačiau S.Riabkovas nėra vienintelis, kuris apie tai kalba. Vokietijos žvalgyba taip pat teigė turinti konkrečių faktų, kad rusai iš tikrųjų rengia tam tikrą karinę provokaciją prieš Baltijos šalis, ribotą, su hibridinio karo elementais“, – teigė P.Oleščiukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad jau trejus metus kalbama apie galimą provokaciją: teigiama, kad jie planuoja užimti tam tikrą Baltijos valstybių dalį, paskelbti ten savo suverenitetą ir pridengti branduoliniais ginklais.
„O tada, taip parodydami NATO silpnumą ir bejėgiškumą, paskelbs savo didžiausią geopolitinę pergalę“, – kalbėjo politologas ir pridūrė, kad būtent tokios pergalės laukia Vladimiras Putinas.
„Kaip sakant, NATO nugalėta, ir viskas pamiršta. Jis yra didysis nugalėtojas. Bent jau liguistai psichopatiškoje Putino galvoje tai realiai galėtų būti visų jo problemų sprendimas.
Kam be galo kariauti dėl Ukrainos? Geriau išspręskime visas problemas vienu lemiamu smūgiu: NATO žlugs, niekas mums nesipriešins, taigi būsime nugalėtojai“, – su ironijos doze kalbėjo P.Oleščiukas.
Tačiau jis pridūrė, kad toks scenarijus gali būti jau nebe taip ir toli.
„Matyt, iš tiesų kažkada per pusmetį rusai bandys sugriauti NATO konkrečiomis karinėmis provokacijomis Baltijos šalyse, kad pademonstruotų Aljanso silpnumą ir negyvybingumą“, – vertino politologas.
P.Oleščiukas atkreipė dėmesį, kad, nors NATO remiasi viena paprasta idėja – vienas už visus, visi už vieną – nėra jokių konkrečių sprendimų.
„Nuostatuose nėra pasakyta, kad vos tik kas nors užpuola NATO šalį, kitos NATO šalys pradeda karą. Ten rašoma, kad jos rengia konsultacijas, siekdamos nustatyti atsako formą.
Įsivaizduoju šias konsultacijas su [JAV prezidento Donaldo] Trumpo administracija, pavyzdžiui, Rusijos atakos prieš Estiją atveju. Trumpo administracija pasakys: „Tai ne mūsų problema, mes nepradėjome šio karo. Apskritai tai [pirmtako Joe] Bideno kaltė, jis pradėjo plėsti NATO, priėmė į ją Švediją ir Suomiją. Mums reikia derėtis su Rusija, galime pabandyti tai padaryti. O kol kas tiesiog palaukite“, – niūrią ateities perspektyvą brėžė ekspertas.
