Klimato kaitos padarinius pasaulyje žmonija jaučia jau kurį laiką, todėl nenuostabu, kad žmonės pradeda įprasti prie temperatūros svyravimų. Tačiau, kai temperatūra drastiškai pasikeičia, tai sukelia nerimą. Tokio pobūdžio temperatūros pokyčiai Lietuvoje itin jautėsi šių Velykų metu, kai temperatūra staigiai pašoko iki 22 laipsnių šilumos ir per kelias dienas pagerino rekordą keliais laipsniais.
Laidoje “Alfa taškas“ dalyvavęs klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis ramina, kad temperatūros kontrastai kovo ir balandžio mėnesiais yra normalus reiškinys, tačiau pridūrė, kad ateinančios vasaros vis labiau karštės.
Pasak klimatologo, staigios orų permainos nieko neįrodo apie klimato kaitą. Jis atskleidė, kad, siekdami nustatyti orų permainas, klimatologai pradeda skaičiuoti, kiek buvo viršytas ankstesnis temperatūros rekordas.
„Mūsų regione orų permainos priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos, o šie procesai kovo–balandžio mėnesiais yra labai kontrastingi. Oro masės, atslenkančios iš pietų ir šiaurės, atneša tokią temperatūrą, kuri gali būti prilyginta žiemos ir vasaros sąlygoms“, – teigė A. Bukantis.
Anot jo, į Lietuvą atslenkančios oro masės įgauna kitas savybes, negu įprastai turėdavo per kelis praėjusius dešimtmečius.
„Kai iš Šiaurės Afrikos sklido dulkėtos oro masės, jos buvo gana drėgnos ir buvo nebūdingos mūsų regionui“, – sakė klimatologas.
Pasak specialisto, temperatūros kontrastai būtų nenormalus gamtos reiškinys tuo atveju, jeigu tai įvyktų birželio ar liepos mėnesiais, tačiau kovo ir balandžio mėnesiais toks reiškinys yra įmanomas, kadangi pietiniai regionai yra įšilę, prasidėjęs astronominis pavasaris, o šiaurėje vis dar tęsiasi žiema.
Klimatologas nuramino, kad vėliau temperatūriniai kontrastai ir į Lietuvą atslenkančios oro masės turėtų susivienodinti.
Paklaustas apie tai, ko galima tikėtis artėjančią vasarą, jis atviravo, kad šie metai už 2023 metus, ko gero, šaltesni nebus, o karščio bangų sulauksime neišvengiamai.
„2023 metai buvo patys šilčiausi per visą instrumentinių meteorologinių stebėjimų istoriją. Nuo XIX a. vid. buvo pasiekta anomalija, nes vidurkio viršijimas pasiekė net pusantro laipsnio“, – teigė A. Bukantis.
