Vėstant orams, kai padaugėja sergančių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu ir t.t., imame jaudintis, ar nesuaktyvės Covid-19 virusas. Kaip tyčia, pastaruoju metu kasdien skelbiami užsikrėtimo atvejai didėja – jei prieš dvi savaites dar buvo po 10, pastaruoju metu skaičius siekia 90.
Jei palygintume, jog prieš dvejus metus per parą užregistruodavome net 240 kovidinių ligonių, dabartiniai skaičiai nėra gąsdinantys. Visgi jie auga. Rugpjūčio 22 d. pranešta apie 97 Covid-19 atvejus, rugpjūčio 23 d. – 62, rugpjūčio 24 d. – 72 atvejus.
Tačiau tikėtina, kad ne visi sergantys kreipėsi į gydymo įstaigas, tad numanoma, jog šiuo metu koronavirusą yra „pasigavę” apie 700 asmenų.
Visgi, rugpjūčio 24 d. duomenimis, Lietuvos ligoninėse gydomi 24 koronaviruso infekcija užsikrėtę asmenys, du iš jų – reanimacijoje.
Tad ar verta baimintis, jog kovidas jau grįžta, o rudenį smogs rimčiau?
Profesorius virusologas Saulius Čaplinskas teigia, kad kol kas priežasčių nerimauti dėl naujos užsikrėtimų koronavirusu bangos nėra, bet jau yra visa eilė šio virusio mutacijų, kurios stebimos ir PSO siūlo jas vertinti, stebėti, kad būtų galima iš vienos pusės aiškiau prognozuoti, kiek sunki būtų infekcija, kiek bjaurus tas naujas viruso štamas galėtų būti. O iš kitos pusės – kiek gebantis apgauti mūsų imuninę sistemą.
„Kaip pavyzdys, – aiškino S.Čaplinskas, – yra „Omikron” variantas. Jis sukėlė naują užsikrėtimų bangą. Pradžioje buvo kiti Covid-19 variantai, bet būtent „Omikron” variantas sukėlė labai didelę užsikrėtimų bangą. Tai „Omikron” variante buvo 23 viruso mutacijos, o dabar viename iš tų variantų, vadinamų BA.X arba BA.2.86, jau yra net 98 pokyčiai.
Tačiau ką tie pokyčiai gali lemti, kol kas anksti prognozuoti, užtat reikalingas nuolatinis stebėjimas. PSO vėl operatyviai analizuoja duomenis laboratoriniais mėginiais, žiūrima, kiek gali būti efektyvūs antikūnai, kurie susiformavo iš ankstesnių štamų. Tai reiškia, kiek efektyviai gali būti adaptuojama nauja vakcina, o iš kitos pusės būtina, kad pakankamai būtų patikimos ir diagnostikos sistemos. Ir kaip veikia antivirusiniai vaistai, kurių vis daugiau atsiranda.”
– Gal žmonėms reikėtų iš naujo pradėti skiepytis nuo kovido?
– Pirmiausia, aš dabar nežinau, kokia yra Lietuvoje situacija su atnaujintomis vakcinomis. Ir labai gaila, kad mūsų sveikatos reforma tiek dabar nusireformavo, kad iš viso nebeaišku nei kas už ką atsako, nei kokią informaciją teikia, kad žmonės žinotų, kokia vakcina yra prieinama, kada ir kokia bus. Kitas klausimas – koks tos vakcinos efektyvumas. Kad žmonės suprastų, kam reikia ir kodėl reikia imtis vienokių ar kitokių prevencinių priemonių.
Jūs paklausėte apie skiepus, bet kuo toliau, tuo daugiau atsiranda duomenų ne vien tik apie greitą koronaviruso poveikį. Juk visi mes atsimename tą liūdną patirtį, kur tikrai per daug ir per ilgai buvo griežtų, neracionalių ribojimų. Bet prisimename ir kaip žmonės sirgo kovidu ir dauguma pasveiko. Tačiau dabar vis daugiau atsiranda duomenų apie ilgalaikes kovido pasekmes. Yra duomenų, kurie sako, kad netgi praėjus 2 metams po užsikrėtimo, daugeliui žmonių išlieka įvairios sveikatos problemos – plaučių problemos, padidėjęs nuovargis, taip pat diabetas vystosi.
Nauji tyrimai rodo, kad tie, kurie buvo hospitalizuoti, jiems mirties rizika išliko padidėjusi net praėjus 2 metams po užsikrėtimo kovidu. Amerikiečiai tai nustatė savo Veteranų ligoninėje ištyrę 128 tūkst. pacientų, sirgusių kovidu, duomenis. Nustatyta, jog tiems pacientams, kurie nebuvo hospitalizuoti, nes lengviau sirgo kovidu, mirties tikimybė po 6 mėnesių nepadidėjo, o hospitalizuotiems mirties rizika išliko 12-24 mėnesius. Be to, tiems, kurie buvo dėl kovido hospitalizuoti, daugiau nei 1,5 metų krešulių rizika yra 23 proc. išaugusi.
– Vadinasi, virusas išlieka klastingas net tada, kai manome, jog pasveikome?
– Taip, sunkus kovidas gali sukelti ilgalaikius mūsų įgimtos imuninės sistemos pažeidimus – pažeisti tą pirmąją mūsų imuninės sistemos liniją, kuri saugo nuo bet kokių patogenų. Ir tada galima paaiškinti, kodėl kovidas visame kūne gali sukelti stiprų uždegimą, kodėl gali pažeisti įvairius organus, kodėl vystosi įvairios komplikacijos. Natūralu, kodėl senjorai, turėję įvairių gretutinių ligų, ypač sunkiai sirgo ir kodėl jų daug netekome.
Kovidas sukelia dvi grėsmes. Pirmoji – tiesioginis ir greitas viruso poveikis, žmogui juo užsikrėtus ir susirgus. O kita grėsmė – ilgasis kovidas. Jis gali pasireikšti įvairiai. Sakysim, miego sutrikimais, sąnarių skausmais. Taip pat pasaulyje labai padidėjo diabeto atvejų, siejamų būtent su koronavirusu. Nekalbant apie tai, kad ypač vaikų psichologinė būklė tapo daug prastesnė dėl per ilgo ir neracionalaus suvaržymų masto.
– Ar teks mums šiemet šaltojo sezono metu dėvėti kaukes bei respiratorius?
– Pirmiausiai aišku, kad labai svarbu, kokiu oru kvėpuojame. Prie oro nešvaros ir gaisrai prisideda, ir alergijos pavasarinės, ir cheminės užterštumas, ir, savaime suprantama, virusai, kurie plinta oro lašeliniu būdu.
Žiemos sezono metu atsiranda daug peršalimo ligomis, įskaitant gripu, paragripu, kovidu sergančių žmonių, todėl yra labai svarbu, kad jie dėvėtų kaukes. Taip pat racionalu šaltuoju periodu suaktyvinti kaukių dėvėjimą ligoninėse, poliklinikose, vaistinėse. O lygiagrečiai reikia galvoti apie patalpų vėdinimą, kad kuo švaresniu oru kvėpuotume. Taip, kaip išmokome per pandemiją, bent tie, kurie anksčiau nemokėjo, rankų, kosėjimo, čiaudėjimo higienos, tai atitinkamai turime išmokti ir patalpų vėdinimo, oro valymo higienos.
O dėl skiepų, tai įvertinus, kas dabar apie kovidą žinoma, kokios yra jo ilgalaikės grėsmės su daugybinėmis patologijomis, manau, kad atėjus šaltam periodui ir atsiradus aiškioms skiepų rekomendacijoms, būtų neišmintinga nesiskiepyti.
Be to, jei dar kartais yra žmonių, nepasiskiepijusių nuo pneumokokinės infekcijos, tai tie žmonės, šnekėkime tiesiai, nesirūpina savo sveikata. Jei dar kyla tam tikrų abejonių dėl tam tikrų kitų skiepų saugumo ir efektyvumo, tai dėl pneumokokinio skiepo saugumo ir efektyvumo klausimų mažai kam kyla. Nebent tiems, kurie vaikosi sąmokslo teorijų. Yra ypač neatsakinga nepaskiepyti savo senelių ir tėvelių, nes viena iš pagrindinių senjorų mirties priežasčių yra plaučių uždegimas, kuris išsivysto po įvairių traumų ar dėl ligų, įskaitant ir kovidą, patekus į ligoninę.
