Rusijos vadovas Vadimiras Putinas niekada neplanavo priimti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymo susitikti Stambule, leidiniui „The Moscow Times“ atskleidė šaltiniai Rusijos vyriausybėje, Užsienio reikalų ministerijoje ir Kremliui artimi žmonės.
Tai, kad Kremlius iki pat paskutinio vakaro laikė V. Putino kelionės planus nežinioje parodo, jog Rusija dar nėra pasiryžusi rimtoms deryboms. Šaltinių teigimu, Kremliaus vadovas nelaiko V. Zelenskio sau lygiu ir sutiks su juo susitikti tik jo „viešos kapituliacijos“ atveju.
Rusijos lyderis ignoravo Ukrainos raginimą sudaryti 30 dienų paliaubas ir vietoje to pasiūlė Kyjivui atnaujinti tiesiogines derybas su Stambule.
Praėjus kelioms dienoms po šio pareiškimo, V. Zelenskis pasiūlė V. Putinui asmeniškai sudalyvauti tiesioginėse derybose šiame Turkijos mieste.
V. Putinas negalėjo tiesiogiai atmesti šio pasiūlymo dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimų Rusijos lyderiui bendrauti su savo oponentu, rašo „The Moscow Times“.
Maskva vis dar nebuvo patvirtinusi, kas atstovaus Rusijai prie derybų stalo. Galiausiai ji paskelbė, kad siųs delegaciją, kuriai vadovaus V. Putino padėjėjas istorijos klausimais Vladimiras Medinskis.
Ši tyla buvo sąmoninga taktika, kuria siekta išlaikyti Kyjivo ir jo sąjungininkų įtampą ir sudaryti sąlygas paskutinę minutę pakeisti planus, laikraščiui „The Moscow Times“ sakė buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas.
Rusijos diplomatija iš esmės laikosi tų pačių protokolų, kaip ir sovietmečiu, o visoms aukšto lygio deryboms kruopščiai ruošiamasi iš anksto.
Todėl apie spontaniškas derybas pagal oponento sąlygas, ypač kai Rusija turėtų turėti persvarą, negali būti nė kalbos, „The Moscow Times“ sakė Rusijos vyriausybės pareigūnas, dabartinis diplomatas ir Kremliaus informatorius.
„Mes taip nesielgiame. Pirmiausia paskirti derybininkai atlieka visus parengiamuosius darbus ir parengia dokumentus. Tik po to įsikiša prezidentas ir aptaria iš anksto sutartas sąlygas“, – sakė vienas šaltinis.
„Mūsų lyderis nemėgsta, kai jam daromas spaudimas. Tai gerai žinomas faktas“, – pridūrė buvęs aukštas Kremliaus pareigūnas.
Be to, Maskva nepripažįsta V. Zelenskio teisėtu derybų partneriu. Rusijos propaganda ir pats V. Putinas yra paskelbę, neva jis yra neteisėtas Ukrainos prezidentas.
Nors V. Zelenskio kadencija techniškai baigėsi 2024 m., Ukraina negali rengti prezidento rinkimų dėl karo padėties, kurią ji įvedė dėl plataus masto Rusijos invazijos.
Anksčiau „The Moscow Times“ rašė, kad V. Zelenskio pasipriešinimas Rusijos invazijai ypač erzina Maskvą.
Panašu, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti V. Putinui viešai kaltinti V. Zelenskį, yra D. Trumpas. JAV prezidentas paragino Maskvą siekti paliaubų ir užsiminė, kad gali pats nuvykti į Turkiją, jei ten atvyks Kremliaus vadovas.
„Mūsų pareiškime dėl derybų atnaujinimo Stambule niekada nebuvo užsiminta apie mūsų prezidento dalyvavimą. Pastarąsias kelias savaites intensyviai bendravome su Vašingtonu, o pastarosiomis dienomis tai pasiekė karštligišką lygį. Mano kolegos bando rasti kompromisą, kuris neįžeistų D. Trumpo“, – sakė su Kremliumi susijęs pareigūnas.
„Jei D. Trumpas asmeniškai pakviestų V. Putiną, tai viską pakeistų. Tačiau V. Zelenskis nėra lygus V. Putinui ir jis nenori su juo kalbėtis akis į akį. Po Ukrainos prezidento ultimatumų sutikimas susitikti atrodytų kaip atsitraukimas ir veido praradimas“, – tikino B. Bondarevas.
Nervų žaidimas
Palaikydamas intrigą, ar V. Putinas dalyvaus susitikime, Kremlius svarstė kelias galimybes. Pagal pirmąjį variantą Kremliaus vadovas skristų į Turkiją, bet ne susitikti su V. Zelenskiu.
Kadangi V. Putinas „stengiasi visiškai nepripažinti V. Zelenskio ir laiko jį tik Vašingtono patikėtiniu“, vietoje to jis siektų surengti trumpą aukščiausiojo lygio susitikimą su D. Trumpu, „The Moscow Times“ aiškino dabartinis Rusijos vyriausybės pareigūnas.
Buvęs Kremliaus darbuotojas Aleksejus Česnakovas išsakė panašią nuomonę, sakydamas, kad tokia strategija leistų V. Putinui pademonstruoti kontrolę ir taktinį lankstumą.
Jei V. Putinas pasirodytų, sakė A. Česnakovas, tai būtų stiprus signalas apie tiesioginį dialogą su JAV, vykstant platesniam Vašingtono suartėjimui su Maskva.
Jis pridūrė, kad D. Trumpas yra pasirengęs pakeisti savo tvarkaraštį, kad galėtų susitikti su V. Putinu, todėl šis įvykis savaime tampa reikšmingas.
„Šiuo atveju V. Zelenskis praranda iniciatyvą. Jis pasirodytų isteriškas ir nepatikimas, palyginti su santūriu V. Putinu, – teigė A. Česnakovas. – Jei V. Putinas apskritai praleis kelionę, V. Zelenskis liks tuščiomis rankomis ir atrodys kaip pasiuntinys.“
„Rusija turi svarių argumentų, pateisinančių V. Putino neišvykimą. Lyderiai susitinka tik tada, kai yra aiški darbotvarkė ir iš anksto suderinti sprendimai. Asmeninis V. Putino dalyvavimas tebėra korta rankovėje, kuria vėliau galima sužaisti siekiant užsitikrinti geresnes sąlygas“, – pridūrė A. Česnakovas.
Ko iš tikrųjų nori V. Putinas?
Pagrindinis V. Putino tikslas – įtikinti D. Trumpą, kad Rusija iš tiesų yra suinteresuota taika, rašo „The Moscow Times“.
Todėl jis pasiūlė nusiųsti delegaciją į Stambulą ir atnaujinti derybas ten, kur jos buvo nutrauktos 2022 m., paaiškino „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas.
„Kremlius siekia, kad D. Trumpas arba sudarytų Maskvai palankų susitarimą, arba padarytų išvadą, kad taika nepasiekiama, ir kaltę suverstų Kyjivui bei jo sąjungininkams Europoje. Tokiu būdu karas Ukrainoje nebebūtų JAV prioritetas. Tai būtų tik dar viena byla Vašingtono santykiuose su Maskva“, – sakė A. Gabujevas.
Problema ta, kad V. Putinas neatsisakė savo maksimalistinių reikalavimų dėl karo. Jis vis dar nori įtvirtinti Rusijos teritorinius laimėjimus, paskatinti režimo pasikeitimą Kyjive ir gerokai sumažinti Ukrainos kariuomenės dydį.
Šie tikslai nepriimtini Vašingtonui ir pačiam D. Trumpui.
„Štai čia V. Putino strategija žlunga. Jis negauna iš D. Trumpo to, ko jam reikia savo vidaus tikslams pasiekti. O jei diplomatija nepavyks, jis bandys tą pasiekti mūšio lauke“, – apibendrino A. Gabujevas.
Tai, kas galiausiai gali paskandinti bet kokią JAV ir Rusijos suartėjimo galimybę, pažymėjo B. Bondarevas, yra gilesnis struktūrinis konfliktas tarp abiejų tautų kaip pasaulio galybių.
„Tiksliau, natūrali konfrontacija tarp V. Putino režimo ir Amerikos pasaulinių interesų. V. Putinas tai aiškiai mato, net jei JAV retorika bando tai ignoruoti, – dėstė B. Bondarevas. – Taigi apie kokį suartėjimą apskritai galima kalbėti? Vienintelis V. Putinui priimtinas rezultatas – D. Trumpo kapituliacija ir Amerikos pasitraukimas į regioninę galybę.“
