Skyrybos atvėrė akis: Kristina Meseguer prisiminė, kaip viskas prasidėjo
Nuomonės formuotoja ir verslininkė Kristina Meseguer atvirai pasakoja apie skausmingą gyvenimo etapą – skyrybas su vyru Enrique. Nors dar visai neseniai viešumoje jų santykiai atrodė idealūs, dabar Kristina jau nebeslepia: „Tai buvo ženklas, kurio nenorėjau matyti.“
Pasak jos, dar prieš jų pažintį Enrique buvo palikęs pirmąją žmoną. Kodėl? Dėl to, kad ji priaugo svorio. „Tai jau tada galėjo būti raudona vėliava, bet tuomet to nesupratau“, – sako Kristina. Dabar ji aiškiai mato, kad tai nebuvo atsitiktinumas – tai buvo schema.
„Jis myli ne žmogų, o įvaizdį“
Kalbėdama apie buvusį sutuoktinį, Kristina nevynioja žodžių į vatą: „Jis myli ne žmogų, o funkciją. Kol moteris yra graži, patogi, paklusni – tol ji reikalinga. Bet vos tik parodai silpnumą ar poreikį – tu tampi grėsme.“
Pasak jos, Enrique buvo vyras, kuriam svarbiau atrodymas nei jausmas. „Serganti, išsekusi, palūžusi moteris – tai rizika jo įvaizdžiui. Tokios jis tiesiog netoleruoja“, – sako ji. Kristina pasakoja, kad Enrique nepajėgia būti šalia kenčiančio žmogaus, nes tai išmuša jį iš komforto zonos.
Ligą iškeitė į kitą gyvenimą
„Jis paliko mane, kai man buvo sunkiausia“, – sako Kristina. Moteris ilgą laiką tylėjo, slėpdama sveikatos problemas, bet galiausiai turėjo pripažinti: jai reikalingi klausos aparatai. „Ne vienas, o du – į abi ausis“, – sakė ji.
Būtent šis momentas tapo lūžiu – kai Kristina nebegalėjo apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau vietoj palaikymo, vyras pasuko kitu keliu. „Jam tai buvo ženklas išeiti. O man – skaudžiausia gyvenimo pamoka“, – atvirauja ji.
Trofėjus ar žmogus?
Kristina sako, kad Enrique žiūrėjo į moterį kaip į socialinį trofėjų, o ne kaip į partnerę. „Jam patogu buvo dalinti dovanas, keliauti, jaustis reikalingu. Bet kai reikėjo tikros paramos, emocijų, rūpesčio – viskas griuvo.“
Anot jos, tai būdinga narcizams: jie myli tik tol, kol tu juos žavi, bet nemyli, kai tau reikia pagalbos. „Jam meilė lygu įvaizdis, o ne ryšys. Kai aš tapau nebe tobulumo simboliu, tapau problema“, – sako Kristina.
„Tu storai geliko durelės neatsidarys“
Tai ne pirmas kartas, kai Kristina dalijasi skaudžiais išgyvenimais. Anksčiau ji buvo papasakojusi apie Enrique reikalavimus – nepriaugti svorio, visada būti gražiai ir pasitempusiai. „Jis sakydavo – storoms ‘geliko’ durelės neatsidaro“, – prisimena ji.
Toks požiūris ją žeidė, bet tada ji vis dar tikėjo, kad gali būti „pakankamai gera“. Dabar ji supranta: tikroje meilėje nereikia įrodinėti savo vertės per išvaizdą.
„Aš pagaliau išgirdau save“
Nors šis gyvenimo etapas – kupinas skausmo, Kristina sako, kad jis išlaisvino ją iš tylos. „Per tą tylą aš pagaliau išgirdau savo balsą. Aš išgirdau save.“
Jos žodžiais, kartais gyvenime nebelieka kelio atgal. „Nebus taip, kaip buvo. Bus tiesiog – kitaip.“ Ir galbūt, šis „kitaip“ – tai pradžia tikro, tik sau priklausančio gyvenimo.
