Lietuviai maitinami „kruvinais agurkais“?

Aktualijos

Lietuviai galimai perka ir valgo rusiškus agurkus to net nežinodami. Lietuvos šiltnamių asociacija skelbia, kad dalis ir kitų daržovių ant gyventojų stalo gali būti rusiškos. Įtartinos kilmės daržoves „kruvinais agurkais“ praminę daržovių augintojai pripažįsta viena – jų kaina tokia žema, kad jiems tai tikras galvos skausmas. Apie tai, kaip galimai jau ne tik grūdai, bet ir kitas rusų derlius patenka į Lietuvą, ir kaip gausiai tokių daržovių gali būti mūsų parduotuvių lentynose, LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktore Indre Lukoševičiene.

– Pradėkim nuo to, kaip kilo įtarimai, kad tie agurkai gali būti atvežami iš Rusijos?

– Lietuviškų daržovių ir vaisių rinką labai lengva destabilizuoti. Šiltnamių augintojų asociacija, darydama rinkos mikrotyrimą, pastebėjo, kad yra labai didelis kiekis labai pigių agurkų, kas tokiu laikotarpiu yra įtartina ir ko Lietuvoje negalėtų būti. Tada kilo įtarimas, kad yra problema. Pradėjus gilintis pastebėta, kad galimai atvyksta rusiški agurkai į Lietuvą.

– Kaip tie agurkai atkeliauja, kiek laiko važiuoja, kokie kiekiai?

– Vakar vykusiame forume pasisakė Lietuvos žemės ūkio ministras ir jo teigimu į Lietuvą nėra importuotas nė vienas rusiškas agurkas. Tačiau yra tokia schema, jog iš Rusijos per Baltarusiją agurkai atvyksta į Lenkiją ir galimai Lenkijoje yra falsifikuojami kilmės dokumentai ir toliau į Europą išvažiuoja kaip lenkiški agurkai.

– O jeigu yra falsifikuojami dokumentai, ar dar yra koks nors būdas, kaip mes galėtume identifikuoti, kad tie agurkai nėra iš Europos Sąjungos?

– Na, pagal išvaizdą ar skonį tikrai būtų sunku atskirti. Tačiau yra tikėtina, kad, kaip ir grūdus galima atskirti pagal laboratorinius tyrimus, kur jie yra užauginti, taip gali būti ištiriami ir agurkai.

– Ar kreipėtės jau dėl tokių tyrimų, kad atliktų? Kaip suprantu, turėtų įsikišti kažkokios valdžios institucijos ir patikrinti, iš kur tos daržovės yra atkeliavę.

– Pirmiausiai yra kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu stabdyti tokį galimą įvežimą, keliant muitus rusiškoms daržovėms ar uždraudžiant visišką rusiškų produktų importą. Tačiau rytoj turime susitikimą su Maisto ir veterinarijos tarnyba, kur aptarsime šią problemą ir ieškosime galimų sprendimų.

– Turbūt būtų naivu tikėtis, kad tik agurkai „pramuša“ mūsų sienas. Gal yra ir dar kažkokių daržovių, kurios taip pat galėtų kelti įtarimų, kad jos tikrai nebuvo užaugintos Europos bendrijoje?


Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau turinio - sekti mūsų „Facebook“ puslapį


– Matydami tokią situaciją su agurkais, neatmetame galimybės, kad greitu metu į Lietuvos rinką prasidės ir ankstyvųjų bulvių, vėliau svogūnų, morkų ar kitų daržovių antplūdis, kurių kilmės šalis nebūtinai bus Europos Sąjunga.

– Šios daržovės kelia ne tik netiesioginį pavojų, kad mes, pirkdami tokią produkciją, galbūt galime maitinti rusų karo mašiną, bet tikriausiai ir tiesioginį pavojų žmogui, kai mes gautume kažkokią nemažą porciją įvairiausių chemikalų, trąšų, pesticidų. Ar nėra į tai atkreipiamas dėmesys, kadangi produkcijai iš trečiųjų šalių Europos Sąjungos reikalavimai negalioja?

– Tikrai taip, mes labai atkreipiame į tai dėmesį. Lietuvos daržovių augintojų asociacija visada rekomendavo vartotojui stebėti etiketes, skaityti, iš kur yra importuojamos daržovės. Šiuo atveju, žinoma, nebūtinai bus parašyta etiketėje, kad kilmės šalis yra Rusija, tačiau nereikia pamiršti, kad ne Europos Sąjungoje užaugintoms daržovėms nėra taikomas augalų apsaugos ribojimas, nėra taikomas žaliasis kursas. Taip pat nereikia pamiršti, kad Europos Sąjungos šalys augina tvariau ir atsakingiau.

– Tada kyla klausimas, kur tokia produkcija turi didžiausią tikimybę atsidurti – turgavietėse, pardavinėjama pavienių prekeivių ar didžiuosiuose prekybos tinkluose?

– Galiu teigti, kad prekybos tinkluose rasite beveik 99 proc. lietuviškų daržovių su teisingu žymėjimu. Tačiau turguose, bazėse ar kitose prekybos vietose stenkitės atidžiai žiūrėti į etiketes, nes tai nebūtinai bus lietuviškos daržovės, net jeigu ir užrašyta, kad tai yra lietuviškos kilmės daržovės.

– Bet už tokį klastojimą gresia rimta atsakomybė?

– Taip. Ir prieš kelis metus buvome sutarę su Maisto ir veterinarijos tarnyba, kad vykstant į turgavietę ir matant ankstyvąsias lietuviškas bulves anksti, kada dar jos nėra kasamos masiškai, prašytų vykti į ūkį ir parodyti, kur yra pakasa, taip įsitikinant, kad jie tikrai parduoda lietuviškas daržoves. Ir tikrai buvo rasta nemažai nusižengimų.

– Ar jūs kalbate su kaimynais – lenkais, latviais? Kaip jie su tokia situacija susidoroja, nes tikriausiai tokie agurkai nėra vežami tik į Lietuvą?

– Taip, jie tikrai nėra vežami tik į Lietuvą. Latvija yra visiškai uždraudusi importą iš Rusijos. Lenkijoje yra jaučiamas taip pat rinkos disbalansas, tačiau jie dar jokių sankcijų, apribojimų nesiėmė. Mes norime užsitikrinti sklandų darbą ir už tai užsiimame šituo klausimu. Jau su agurkais pavėlavome, bet tikimės, kad spėsim susitvarkyti su kitomis daržovėmis.

– Gal jau yra ir pirmų pasiūlymų, ką daryti toliau, kad tokia produkcija neatsidurtų ant mūsų stalų?

– Na, pirmiausiai turėtų įsijungti Maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikti tikrinimus bei produkcijos atsekamumą. Nes netgi šiandien teko matyti nuotraukas Kauno prekybos vietose, kur yra pradedami agurkai be jokio ženklinimo. Tokio pardavimo negali būti. Bet kokia produkcija turi turėti ženklinimą ir kilmės šalį.


TikrojiLietuva.net

Komentarai

Pasidalinti Facebook'e