Bankų pelnas muša naujus rekordus – pernai grynasis pelnas pasiekė beveik milijardą eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022 metais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Jo bankai už praėjusius metus atriekė daugiau nei ketvirtadalį milijono eurų. Opozicija ragina laikiną bankų mokestį pratęsti ir kitąmet.
Tiek daug bankai Lietuvoje dar nebuvo uždirbę.
„Bankai uždirbo 986 mln. eurų pelno, tą prognozavome prieš metus“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Bankų pelnas pernai augo du kartus daugiau nei 2022 metais. Pelningai dirbo 14 bankų, tik 4 patyrė nuostolius. Swedbank uždirbo 360 milijonų ir per metus pelną padidino 2,5 karto. SEB bankas nurodo uždirbęs beveik 300 milijonų – beveik dukart daugiau.
Bet panašu, kad susižertas milijardas nebus paskutinis.
„Šiais metais taip pat tikimės, kad bankų pelningumas bus aukštas. Jis gali būti panašus kaip ir praėjusiais metais, galbūt šiek tiek mažesnis“, – sakė S. Krėpšta.
Labiausiai pelnus pūtė bankų pajamos iš palūkanų, vien jos per metus padidėjo beveik tris kartus ir siekė 2,5 milijardo.
„Galime sakyti, kad pikas jau pasiektas ir ECB (Europos centrinis bankas) planuoja palūkanas mažinti“, – tikino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Istorinis pelnas, bet bankai teigia nauda – abipusė, nes nuskriausti neliko ir gyventojai. Konkuruodami tarpusavyje bankai trečdaliu sumažino savo dalį, kurios prašo už būsto paskolas.
„Jau šiandien galime kalbėti apie maržas, kurios siekia 1,5 proc., tai tokias mažas maržas atsimenu iš 2011–2012 metų laikų“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Gyventojai padėjo ir papildomus 3 milijardus eurų terminuotų indėlių, nes už juos padidintos palūkanos. Bet ne tiek daug, kiek už būsto paskolas.
Bankai būtų uždirbę ir dar daugiau, bet dalį pelno skyrė gynybai ir į biudžetą pervedė 250 milijonų eurų solidarumo įnašą.
„Pradėjome karinio poligono Rūdninkuose infrastruktūrinius darbus, tai vidiniai keliai, kurių jau pusę padarėme, būtent iš šitų pinigų“, – aiškino krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Šiemet bankų pinigais biudžetas pasipildys dar apie 220 milijonų. Tačiau solidarumo mokestis bankams yra laikinas, kitąmet jis nustos galioti. Opozicija siūlo mokestį pratęsti
„Laikinas solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, o jeigu ne, galėtų pelno mokesčio mokėti dar daugiau, nes labai pelningai bankai dirba“, – kalbėjo Seimo narė Rasa Budbergytė.
Bankai teigia jau ir taip, palyginti su kitais verslais, prisideda daugiau, nes moka didesnį pelno mokestį.
„Bankai moka trečdaliu didesnį pelno mokestį ir šis solidarumo mokestis buvo dar vienas papildomas mokestis, kai bankų mokesčiai buvo padidinti“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė
Premjerė sako mokesčio pratęsti nebėra reikalo, nes nebus jo iš ko mokėti.
„Paprašėme Lietuvos banko atlikti vertinimą ir jo vertinimu teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – aiškino Ingrida Šimonytė.
Lietuvos bankas teigia, kad skirtumas, tarp to ką bankai gauna ir sumoka, pradės mažėti jau kitais metas.
Pelnytis nebeleis Europos centrinio banko mažinamos palūkanos ir tai, kad gyventojams teks mokėti palūkanas už vis daugiau indėlių.
Komentarai