Socialiniuose tinkluose plinta už širdies griebianti istorija. Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos vadovė Edita Raubickaitė-Navickienė pasidalijo šiaulietės istorija, kurioje rašoma, kad mama su neįgaliu vaiku neranda gyvenamosios vietos, o be stogo gresia likti jau už savaitės.
Šia istorija E. Raubickaitė-Navickienė pasidalijo ir su LNK.lt skaitytojais.
„Ar dažnai susimąstome ką mums duoda buvimas mama, arba kokius jausmus jaučiame savo mamoms?
9 mėn. nėštumo ir gimdymas atneša unikalią dvasinę patirtį.
Tai beprotiška meilė iš pirmo žvilgsnio, tai daug laimės ir džiaugsmo laikotarpis. Tai kasdieninis mokymasis ko nors naujo. Tai savęs atradimas iš naujo.
Tačiau, ne visų mamų likimas toks… Kai kurios tampa ypatingų angelų mamomis. Tokių Angelų mamų motinystė – kai save turi paskirstyti į daugybę dalelių. Mama savo vaikui turi būti visur ir visada.
Taip atsitiko ir Kristinai Tiškuvienei. Ji tapo Ypatingojo angelo mama. Mama, kurios vaikelis turi visą puokštę ligų:
* Mišrus specifinis įvairiapusis raidos sutrikimas;
* Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija su sudėtingais priepuoliais;
* Spazminis hemipleginis cerebrinis paralyžius;
* Spazminė hemiplegija;
* Centrinės ragenos drumstys;
* Įgimta glaukoma;
* Įgimtos pėdos deformacijos;
* Stardžo-Veberio (-Dimitri) (Sturge-Weber (-Dimitri) sindromas;
* Išmatų nelaikymas;
* Šlapimo nelaikymas.
Taip atsitiko, kad Kristina ieško būsto, kur galėtų gyventi su savo Angeliuku, nes dar birelio 1 d. buto savininkas informavo, kad ketina parduoti savo butą ir nuomos sutarties nebepratęs. Tada ir prasidėjo šios mamos keliai į įvairias institucijas. Tačiau, vasara tai nedėkingas laikotarpis, nes dauguma atostogauja. Taip pat, kreipėsi ir į Tv pagalbą. Rezultatai labai liūdina, kai mūsų mamos atsiduria aklavietėje ir patiria tai ką patiria Kristina. Savivaldybė pasiūlė jai butą 4 aukšte. Bet kaip jie gyvenimą ten įsivaizduoja, kai mama savo 6 metų vaiką neša ant rankų? Dar reikia ir vežimą nešti. Kaip gali mama oriai gyventi tokiame būste, kai jis nepritaikytas, kai net elementarių higienos sąlygų nėra?
Kartais reikia tiek nedaug, kad džiaugsmas sugrįžtų, rutina pasitrauktų ir diena prisipildytų mažų ir didelių stebuklų skambesio… Bet kuo paprastesnis dalykas, tuo sunkiau pasiekiamas ar įgyvendinamas. Ir tas mažų bei didelių stebuklų skambesys vis tolsta ir tolsta, kol galiausiai tampa tik aidu užslopintuose širdies troškimuose“, – feisbuke rašė E. Raubickaitė-Navickienė.
Finansinę paramą galite pervesti:
Kristina Tiškuvienė
LT597300010117927714
