Nenustebkite, jei sąskaitoje sumažės pinigų: tūkstančiams gyventojų juos nurašys automatiškai

Aktualijos

Ne paslaptis, kad privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turi mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nebent jie yra draudžiami valstybės lėšomis. Jei šie įsipareigojimai nevykdomi, kaupiasi skola ir pinigai gali būti nurašomi nuo asmeninių sąskaitų.

Asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniuose tinkluose teigė nemokantis PSD jau porą metų, tad skola siekia tūkstančius.

Jis nurodė, kad gyvena Lietuvoje, tačiau ekonominės veiklos čia nevykdo, socialinėmis garantijomis nesinaudoja, o gydosi privačiai.

Asmuo neslėpė, kad jo „Swedbank“ sąskaitoje pinigai už sveikatos draudimą nuolat nurašomi, ir klausė, ar pinigus gali nuskaičiuoti ir iš sąskaitos „Revolut“.

Specialistai nurodė, iš kokių sąskaitų pinigai gali būti nurašomi ir neslėpė, kad, jei skolos išieškoti nepavyksta, gali būti taikomos kitos priemonės, pavyzdžiui, areštuojamas turtas.

Skolą išieškoti gali ir užsienyje

Anot „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič, mokėjimo nurodymai išieškoti PSD įmokų skolas Lietuvoje yra teikiami per Registrų centro valdomą Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS).

Ji nurašo lėšas iš žmogaus sąskaitų, esančių Lietuvoje registruotose kredito, mokėjimo ar pinigų įstaigose (su lietuvišku IBAN).

Jeigu nustatoma, kad asmuo, kuris turi PSD įmokų skolą, yra išvykęs į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybę narę, Šveicariją ar Jungtinę Karalystę, prašymas išieškoti PSD įmokų skolą gali būti pateikiamas atitinkamos šalies kompetentingai įstaigai, kuri išieško skolą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus, aiškino pašnekovė.

„Jei nepavyksta lėšų išieškoti pateikus mokėjimo nurodymą, gali būti taikomos kitos skolos išieškojimo priemonės: areštuojamas asmens turtas, nustatoma skolininko turtui priverstinė hipoteka ar įkeitimas, skolos išieškojimas gali būti perduotas antstoliui ar asmens darbdaviui.

Jeigu nustatoma, kad asmuo išvykęs iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybę narę, Šveicariją ar Jungtinę Karalystę, skolos išieškojimas gali būti perduotas kitos šalies kompetentingai įstaigai“, – dėstė pašnekovė.


Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau turinio - sekti mūsų „Facebook“ puslapį


Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)

Nuskaičiuoti lėšas gali nuo 102 kredito įstaigų

Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus teigimu, leidžia įvairioms institucijoms automatiškai nurašyti skolininkų lėšas iš jų sąskaitų, esančių mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose.

Jis įvardijo, kad nurodymų nurašyti skolas teikėjai gali būti antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ar Muitinės departamentas, tad PLAIS pagalba iš skolininkų gali būti išieškomos įvairios skolos už komunalines paslaugas, mokestinės nepriemokos.

Pašnekovo aiškinimu, kad lėšos būtų nurašytos, nurodymų teikėjas turi pateikti prašymą į PLAIS, ir tuomet sistema automatiškai iš skolininko sąskaitų nurašo lėšas.

Atstovas nurodė, kad šiuo metu PLAIS nurodymų teikėjų apribojimo ir nurašymo nurodymus gali pateikti 102 šalies kredito įstaigoms, kurios yra prisijungusios prie Lietuvos banko administruojamos Debeto mokėjimo kartotekų tvarkymo nurodymų ir jų apribojimų rezultatų informacijos apsikeitimo sistemos KART ir yra PLAIS dalyvės.

Tad gyventojų pinigai gali būti nuskaičiuojami iš 102 skirtingų įstaigų sąskaitų, tarp kurių yra ne tik komerciniai bankai („Swedbank“, SEB bankas, „Revolut Bank“ ir kt.), bet ir kredito unijos (Kredito unija „Saulėgrąža“, RATO kredito unija ir kt.), mokėjimo įstaigos (Bruc Bond, TBF Finance ir k.) ar elektroninių pinigų įstaigos („Paysera LT“, PanPay Europe, Foxpay ir kt.).

Visą sąrašą įstaigų, nuo kurių sąskaitų gali būti nurašomi pinigai, galima rasti čia.  

Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)

Išieškojo 238 mln. eurų

M. Samkaus teigimu, šiemet per pirmąjį pusmetį nurodymų teikėjai į PLAIS pateikė apie 475 tūkst. nurodymų. Pernai analogišku laikotarpiu buvo pateikta apie 716 tūkst. nurodymų.

„Šiemet PLAIS pagalba iš skolininkų išieškota suma siekė 238 mln. eurų, pernai pirmąjį pusmetį – 215 mln. eurų. Taigi vidutiniškai vienu nurodymu šiemet buvo nurašyta apie 5 tūkst. eurų suma (pernai – 2,8 tūkst. eurų).

Vidutinė suma yra sąlyginė, nes nurašymo nurodymai, jei yra lėšų sąskaitoje (-ose), įvykdomi kitą darbo dieną po nurodymo pateikimo. Tačiau, jei lėšų nėra, nurodymai sistemoje gali likti neįvykdyti ir kelis mėnesius ar net kelis metus“, – teigė pašnekovas.

„Sodros“ atstovė įvardijo, kad savarankiškai mokėti sveikatos draudimą privalančių, bet to nepadariusių žmonių dabar iš viso yra beveik 250 tūkstančių.

O jų bendra skola siekia 225 mln. eurų.

„Sodra“ (Irmantas Gelūnas/ BNS nuotr.)

Kas moka ir kas neturi mokėti PSD?

„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad PSD įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys.

To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita.

Ji nurodė, kad už žmones, dirbančius pagal darbo sutartį, šias įmokas sumoka darbdavys.

Už dalį gyventojų, kurie dėl objektyvių priežasčių negali turėti darbo pajamų, PSD įmokas moka valstybė. 

Ji pridūrė, kad valstybės lėšomis yra draudžiami asmenys iki 18 metų, moksleiviai, dieninių skyrių studentai.

„Valstybė sumoka PSD įmokas taip pat už moteris, esančias nėštumo ir gimdymo atostogose; vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 8 metų; vieną iš tėvų, auginantį du ar daugiau nepilnamečius vaikus; pensininkus ir šalpos kompensacijų gavėjus; Užimtumo tarnyboje užsiregistravusius bedarbius“, – vardijo atstovė.

M. Kozič teigimu, patys PSD įmokas kiekvieną mėnesį turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys ir kiti savarankiškai dirbantys žmonės.

Taip pat tie žmonės, kurie niekur nedirba, nevykdo jokios ekonominės veiklos, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis.

Poliklinikoje (nuotr. Živilės Večiorkutės, JP) )

Kiekvieną mėnesį – beveik 60 eurų

„Sodros“ atstovės teigimu, PSD įmokos dydis – 6,98 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ir šiuo metu siekia 58,63 euro.

Pašnekovė pabrėžė, kad PSD apdrausti asmenys, prireikus sveikatos priežiūros paslaugų, gali jaustis saugūs –  jų gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

„Neretai tokios išlaidos siekia tūkstančius. Pavyzdžiui, apendicito operacija kainuoja iki  1,9 tūkst. eurų, ūminio miokardo infarkto gydymas – iki 4 tūkst.  eurų, inkstų transplantacija – 30,5 tūkst. eurų.

Jei žmogus nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka PSD įmokų, susidaro skola. „Sodra“ gali išieškoti susidariusias skolas: teikti mokėjimo nurodymus, vėliau kreiptis į antstolius. Skolų išieškojimas vykdomas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais“, – dėstė M. Kozič.

Ji nurodė, kad „Sodra“ niekada nenurašo pinigų nuo gyventojų sąskaitų be įspėjimo. Kiekvieną mėnesį pranešimus dėl PSD įmokų gauna ir pirmą kartą įsiskolinę asmenys, ir gyventojai, kurių skolos kaupiasi ilgiau. 

Atstovė atskleidė, kad vidutiniškai per mėnesį siunčiama 160 tūkst. priminimų – tai beveik du milijonai pranešimų per metus.

Pasak jos, pranešimai siunčiami ir pirmą kartą įsiskolinusiems žmonėms, ir tiems, kurių skolos kaupiasi ilgiau.


TikrojiLietuva.net

Komentarai

Pasidalinti Facebook'e