Eidamas 88-uosius metus mirė popiežius Pranciškus, pranešė Vatikanas.
Dar sekmadienį popiežius sveikino minias Vatikane.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vasario 14 dieną jis buvo paguldytas į ligoninę dėl bronchito ir buvo „sudėtingos klinikinės būklės“. Tai buvo ilgiausia popiežiaus hospitalizacija per jo pontifikatą.
Argentinietis popiežius vadintas darboholiku ir nepaisydamas daugybės savo sveikatos problemų išlaikė intensyvų darbo ritmą, o vasario 14 dieną buvo paguldytas į Romos Gemelli ligoninę, pablogėjus jo būklei dėl savaite anksčiau prasidėjusio bronchito.
Popiežiui iš pradžių buvo diagnozuotas bronchitas, tačiau vėliau išsivystė abiejų plaučių uždegimas, o vasario 22 dienos vakarą Vatikanas buvo pirmą kartą perspėjęs apie kritinę popiežiaus Pranciškaus būklę.
Vasario 23 dieną buvo paskelbta, kad pontifikas gavo deguonį per nosies kaniulę, o kraujo tyrimai parodė „pradinį, nesunkų inkstų nepakankamumą“.
Socialinių tinklų paskyroje @Pontifex, kurią tvarkė pats popiežius, buvo padėkota žmonėms už jų maldas sekmadienį.
„Ačiū už meilę, už maldas ir artumą (…) šiomis dienomis“, – parašė jis.
Popiežius, kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis plaučio, dažnai kentė nuo kvėpavimo takų infekcijų. 2023 metais jis tris naktis praleido Gemelli ligoninėje dėl sunkaus plaučių uždegimo. Tąkart liga buvo išgydyta antibiotikais.
Tų pačių metų pabaigoje dėl bronchito jam teko atšaukti vizitą į Dubajų, kur jis turėjo dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybose COP28.
Šiemet vasario 6-ąją jam diagnozavus bronchitą, Pranciškus savo darbų tempo nebuvo sumažinęs.
Buvo gerai žinomas dėl savo artumo žmonėms
Popiežius Pranciškus (tikrasis vardas Jorge Mario Bergoglio) buvo pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos ir pirmasis jėzuitas, išrinktas vadovauti Katalikų Bažnyčiai.
Gimęs 1936 m. Argentinoje, jis tapo popiežiumi 2013 m. po Benedikto XVI atsistatydinimo.
Jo pontifikatas išsiskyrė dėmesiu socialiniam teisingumui, vargšų gynimui, ekologijai bei Bažnyčios reformoms.
Popiežius Pranciškus buvo itin gerai žinomas dėl savo artumo žmonėms ir siekio Bažnyčią padaryti atviresnę bei gailestingesnę.
Atkreipė dėmesį į daugybę problemų
Jis buvo atkreipęs dėmesį į migrantų ir pabėgėlių problemas, lankėsi pabėgėlių stovyklose, skatino humanišką politiką.
2015 m. parengta Enciklika „Laudato Si“ tapo viena svarbiausių jo dokumentų, kuriame popiežius ragino pasaulį imtis atsakomybės už aplinkosaugą, kritikavo beatodairišką vartotojiškumą ir klimato kaitą ignoruojančią politiką.
Be to, jis inicijavo Vatikano finansų reformas, siekdamas skaidrumo ir kovos su korupcija, pakeitė Bažnyčios poziciją dėl kai kurių moralinių klausimų, kviesdamas daugiau dėmesio skirti ne tik taisyklėms, bet ir gailestingumui.
Bandė gerinti santykius su Rusijos stačiatikių bažnyčia, pasmerkė karą
Būdamas valdžioje jis stengėsi pagerinti katalikų ir stačiatikių santykius, ypač su Rusijos stačiatikių bažnyčia. 2016 m. jis susitiko su Maskvos patriarchu Kirilu – tai buvo pirmasis popiežiaus ir Rusijos patriarcho susitikimas per beveik 1 000 metų. Tais pat metais buvo pasirašyta ir bendra deklaracija.
Popiežius Pranciškus iš karto po karo pradžios aplankė Rusijos ambasadą prie Šventojo sosto – pirmą kartą istorijoje popiežius tiesiogiai kreipėsi į agresorės diplomatą. Jis karą vadino „pasibjaurėtinu“, pridurdamas, kad tai yra „žiaurus bei šventvagiškas nežmoniškumas“.
Rusijos stačiatikių bažnyčia tvirtai remia Rusijos vyriausybę ir pateisino karą Ukrainoje, dėl to kilo trintis su Vatikanu. Patriarcho Kirilo prielankumas Kremliui buvo pagrindinė kliūtis tolesniam katalikų ir stačiatikių susibičiuliavimui. Popiežius Pranciškus kritikavo Kirilą už tai, kad jis elgiasi kaip „Putino klapčiukas“.
Jo pareiškimai dėl karo buvo vertinami kaip balansuojantys tarp susirūpinimo taika ir atsargaus požiūrio į Rusiją ir Kremlių palaikančią stačiatikių bažnyčią.
