Artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo šeštadienio, kovo 1 d., iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki balandžio 30 d. tęsiasi prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas.
Primename, kad praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės.
Už taisyklių pažeidimą – bauda
Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. visos žuvų biomasės, šiuo metu jis yra mažesnis, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Plėšriųjų žuvų gausumas labai svarbus palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką.
Be to, plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.
Prie plėšriųjų žuvų išteklių būklės gerinimo prisideda ir žvejai mėgėjai, sulaukiama prašymų kai kuriuos vandens telkinius įžuvinti privačiomis lėšomis įsigytomis žuvimis.
Taip pat Aplinkos apsaugos departamentas vis dažniau gauna pranešimų apie galimai daromus žvejybos taisyklių pažeidimus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sugavus tokias žuvis, gali tekti sumokėti baudą nuo 240 eurų. Be to, už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą gali tekti sumokėti baudą nuo 250 iki 550 eurų.
Atsakomybė už teisės aktų pažeidimus numatoma LR Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnyje. Jame numatoma, kad šį administracinį nusižengimas padarius pakartotinai, gresia bauda nuo 550 iki 1000 eurų.
