Ne kiekvienam senjorui pavyksta sulaukti pagalbos ir socialinių paslaugų. Vieniems išsikovoti tokią pagalbą neužtenka kantrybės, kiti pagalbos tiesiog nebesulaukia – eilėje pralaukę ir dvejus metus, iškeliauja anapilin. Tokiomis istorijomis dalijasi senjorams padedančios organizacijos. Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacija nesutinka, kad savivaldybės siekia sutaupyti ir dėl to neteikia paslaugų. Ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje socialinių paslaugų laukė 1906 senjorai.
„Nusiteikiau, kad iš viso nieko nebus“
Sutuoktiniai Beata ir Egidijus socialinių paslaugų laukė daugiau nei keturis mėnesius. Beata serga onkologine liga, jos vyras turi širdies problemų, sunkiai juda.
„Man labai stipriai pažengęs krūties vėžys, jis išsiplėtęs į kaulus, plaučius, kepenyse kažką rado. Visa tai nustatė spalio mėnesį. Tada iš karto kreipiausi dėl socialinės pagalbos – nors ir daugiau judėjau, bet su dideliu skausmu. Su tokia diagnoze duoda pagyventi tik šešis mėnesius, galvojau, kad tuoj visai atsigulsiu ant patalo ir bus labai sunku“, – LRT.lt pasakojo Beata.
Lapkričio mėnesį sutuoktiniai užpildė dokumentus dėl pagalbos prašymo. Nesulaukę greito atsakymo, kreipėsi į savivaldybę.
„Prisiskambinus, savivaldybė nustebo: o ko jūs norite, dar tik lapkritis, dar tik gegužės mėnesį pateiktų prašymų dokumentus tvarkome. (…) Taip jau ir nusiteikiau, kad iš viso nieko nebus, bet nustebau, kai prieš du mėnesius paskambino ir pasakė, kad paskyrė pagalbą“, – sakė Beata.
Senjorai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Tiesa, tuomet per mėnesį jai savivaldybė skyrė aštuonių valandų pagalbą. Tai – kaip nieko, pridūrė pašnekovė. Galiausiai Beatai pavyko gauti daugiau valandų pagalbos ir šiuo metu pas ją kiekvieną dieną ateina darbuotoja.
„Jei reikia, ji važiuoja kartu su manimi, palydi, nes mane reikia stumti su vežimėliu (…). Mane nuveža, nubėga į vaistinę, produktų nuperka. Ji ir pagamina, ir bulvinių blynų iškepa“, – dabar džiaugiasi Beata.
„Principas yra kvailas“
Vilma taip pat susidūrė su sunkumais, kai garbaus amžiaus mamai ieškojo pagalbos. Vilmos mamai – 94-eri, jai tapo sunku gyventi vienai, tad vaikai moterį atsivežė gyventi kartu. Tiesa, visiems dieną išeinant į darbą, pagalbos vis vien trūko.
„Ji labai išgyveno, nes neturi ką veikti, juk senas žmogus, perkraustytas į kitą vietą. Mes niekaip negalėjome atitikti jos poreikių, nebuvo patenkintas jos žmogiškasis bendravimo faktorius – mes visą dieną esame darbe, grįžtame, o ji jau miega“, – LRT.lt sakė Vilma.
Tačiau iš pradžių savivaldybė atsisakė finansuoti pagalbą į namus: „Atėjusi socialinė darbuotoja išaiškino, kad mano mama viską gali, viską moka, kad jai 18 metų. Bet realiam gyvenime jai 94 metai, ji nesiorientuoja nei poliklinikoje, nei banke, ji net nesuvokia tų sistemų – iš kur atsiranda vaistai, kaip patenkama pas gydytoją, nes mes viską padarome. O socialinė darbuotoja supildė, kad nėra paslaugų poreikio.“
Senjorė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tokį sprendimą savivaldybė motyvavo argumentu, kad senjorės artimieji gyvena šalia. Tačiau, pabrėžė Vilma, net ir tokiu atveju šeimai priklauso teikiamos paslaugos. Jos buvo suteiktos tik nusiuntus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodytus kriterijus.
Tiesa, Vilma stebėjosi, kad jos mamai suteikta daugiau valandų pagalbos nei šeima prašė: „Iš mūsų pareikalavo imti aštuonias valandas pagalbos su šešis kartus didesne išlaidų suma.“
„Savivaldybė visada rėkia, kad nėra pinigų, bet dvi valandos lankomosios priežiūros į namus, ko prašėme iš pradžių, savivaldybei būtų pigiau. O ji pareikalavo imti aštuonias valandas. Mes paėmėme, bet principas yra kvailas“, – piktinosi Vilma.
Našta ar investicija?
Senjoro organizacija senjorams teikia įvairias socialines paslaugas, pagalbą namuose bei dienos socialinę globą. Organizacijos plėtros vadovas Modestas Bastys LRT.lt teigė, kad socialinių paslaugų sistema Lietuvoje išsivysčiusi, tačiau neretai žmonės nežino apie galimybę gauti tokią pagalbą arba nesiryžta jos prašyti.
Kai kuriais atvejais gauti paslaugas sutrukdo ir savivaldybių požiūris bei noras sutaupyti, – pastebėjo M. Bastys. Pasak jo, tai, kad dalis žmonių negauna jiems reikalingų paslaugų, sukelia kitų problemų, pavyzdžiui, išauga krūvis sveikatos apsaugos sistemai.
M. Basčio vertinimu, dažniausiai žmonės pagalbos kreipiasi esant itin sudėtingai situacijai, kai žmogus nebegali savimi pasirūpinti, tad net keli mėnesiai, per kuriuos pagalba nesuteikiama, gali tapti kritiniai.
Slauga (asociatyvi nuotr.) / „Pexels“ nuotr.
Kaip tvirtino M. Bastys, kai kurios savivaldybės pačios identifikuoja problemą ir siūlo socialines paslaugas rinktis iš kelių tiekėjų, finansuoja šias paslaugas. Tačiau kitos savivaldybės socialinių paslaugų finansavimą mato kaip naštą.
„Vienos savivaldybės tokias paslaugas vertina kaip investiciją į savo žmonių gerovę ir jų artimųjų produktyvumą, kitos paslaugas mato kaip kaštų eilutę, kuri neturėtų pūstis“, – pasakojo Senjoro organizacijos atstovas.
Iškrenta iš darbo rinkos
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pažymėjo, kad socialinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms gali būti gyvybiškai svarbi, o neretai savanorių pagalbos neužtenka, prireikia didesnio įsitraukimo.
Jei reikalinga pagalba žmogui nesuteikiama, juo turi rūpintis artimieji, kurie dėl to iškrenta iš darbo rinkos. Todėl, pastebėjo A. Adomavičienė, teikiamos socialinės paslaugos svarbios ir senjorams, ir jų artimiesiems.
„Kai artimieji atlaisvinami nuo kasdienės šeimos nario priežiūros, jie gali dirbti ir taip per mokesčius grąžinti tai, ką gauna jų artimieji“, – LRT.lt sakė A. Adomavičienė.
Aistė Adomavičienė / V. Raupelio / LRT nuotr.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad, teikdama paslaugas, savivaldybė gauna ir kitokios grąžos – dalį paslaugų apmoka patys senjorai, įdarbinant specialistus sukuriama darbo vietų. Svarbu ir tai, kalbėjo ekspertė, kad suteikiamos paslaugos kuria pasitikėjimą.
„Net jei dabar dirbame, jei neturime sveikatos problemų, matydami, kad senjorai gauna reikalingas paslaugas, mes taip pat žinome, kad senatvėje, jei negalėsime savimi pasirūpinti, veiks reikalinga sistema, kad galime pasikliauti savivaldybės pagalba“, – vardijo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Pačios kuria barjerų?
Senjoro organizacijos atstovo M. Basčio teigimu, neretai savivaldybės pačios sukuria barjerų, kad mažiau žmonių gautų socialines paslaugas. Pavyzdžiui, iš karto besikreipiantiems žmonėms paaiškinama, kad jie paslaugų negaus, todėl jie net nepateikia prašymo, o statistikoje neužfiksuojamas jų poreikis. Tenka susidurti ir su ilgomis eilėmis.
„Dalis žmonių net nesulaukia savo eilės – laukia dvejus metus ir iškeliauja. Arba į globos namus, arba anapilin. Tokių skaudžių istorijų tikrai būna“, – pažymėjo M. Bastys.
Anot jo, nutinka ir taip, kad priimti sprendimai dėl paslaugų poreikio „nugula stalčiuje“ – prašymai ir dokumentai priimami, bet vėliau paslaugų skyrimo procedūros vilkinamos, klientų dokumentai „užsilaiko” savivaldybės specialistų stalčiuose ar visai dingsta. Yra atvejų, kai žmonės atsakymo dėl paslaugos teikimo nesulaukė keturis mėnesius ar daugiau.
„Klausimas, ar paslaugos užstringa dėl administracinio pajėgumų trūkumo, ar visgi tai labiau „lėšų taupymas“. Nes kiekvieną mėnesį, kai paslaugos neteikiamos, galima sutaupyti“, – klausimus kėlė M. Bastys.
Senjorės / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Senjoro organizacijos atstovas taip pat pažymėjo savivaldybių prioritetus – ar finansavimas skiriamas keliams tiesti ir trinkelėms, ar socialinėms paslaugoms. Pasak pašnekovo, neretai socialinė sritis ir senjorų bei žmonių su negalia pagalbos poreikio patenkinimas savivaldybėms nėra prioritetas, o pinigai skiriami kitur.
„Klausimas ne toks, ar yra pinigų, bet kaip jie paskirstomi. Jei socialinei sričiai prieš trejus metus skyrei kažkokią pinigų sumą, o per tą laiką augo infliacija ir paslaugų poreikis, bet vis dar skiri tą pačią sumą pinigų, jų ir trūksta.
Bet tai pačios savivaldybės sprendimas, kokią pinigų sumą ji skiria paslaugoms, o kokią nukreipia į infrastruktūrą. (…) Jei savivaldybė žiūri į tai, kur nukirpti ir sutaupyti pinigų, ji gali ir pariboti socialines paslaugas, biudžetą paskirti kitur“, – svarstė M. Bastys.
Prioritetas – ne žmonės, o trinkelės
Jam antrino ir A. Adomavičienė, teigdama, kad neretai savivaldybės išsisukinėja, nenorėdamos suteikti reikalingų socialinių paslaugų, o tai argumentuoja lėšų trūkumu. Visgi, įsitikinusi ji, tai – prioritetų klausimas.
„Kai kalbame apie trinkelizavimą, apie senų medžių iškirtimą ir naujų pasodinimą, trinkelių apliejimą ar neseniai sutvarkytų gatvių klojimą asfaltu, šių argumentų nėra. Valstybė visų pirma yra apie žmones.
Suprantu, kad reikalingos investicijos į infrastruktūrą, kelių tvarkymą, bet kartu yra daug neracionalumo. Kitose srityse tiek nesiskundžiama, kiek skundžiamasi, kad brangiai kainuoja paslaugų suteikimas. (…) Prioritetas turėtų būti žmonės“, – apgailestavo A. Adomavičienė.
Senjorė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė pabrėžė – savivaldybių biudžetai paskutiniu metu augo, tačiau problemų dėl paslaugų finansavimo išlieka.
„Metai iš metų skundžiamasi dėl finansų trūkumo socialinei sričiai. Pensininkų, kuriems reikalingos pagalbos į namus paslaugos, pensijos yra labai žemos, apie 40 proc. jų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.
Lietuva socialinei apsaugai skiria du trečdalius to, ką vidutiniškai skiria kitos ES valstybės. Todėl akivaizdu, kad reikia mokesčių reformos, kuri padėtų užtikrinti viešųjų paslaugų – nuo socialinės srities iki krašto saugumo – finansavimą“, – LRT.lt komentavo A. Adomavičienė.
Nesutinka, kad nori sutaupyti
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė LRT.lt teigė negirdėjusi apie tokius atvejus, kai socialinių paslaugų senjorai laukia dvejus metus ar daugiau. Ji taip pat teigė, kad savivaldybės nesiekia sutaupyti neskirdamos paslaugų.
„Apie taupymą ar kažkokį nenorą [finansuoti] nėra kalbų. Išsiplėtė paslaugų spektras, atsirado naujų paslaugų, nemažai socialinių žmonių grupių, kurioms teikiama paslauga“, – LRT.lt komentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė.
Jos teigimu, kasmet savivaldybės skiria daugiau lėšų socialinėms paslaugoms, steigia naujas įstaigas ir paslaugas perka iš nevyriausybinių organizacijų bei privačių teikėjų.
„Tikiu, kad gerovės šalys daug daugiau skiria lėšų toms paslaugoms, bet tokios mūsų valstybės galimybės. Todėl tikrai kai kurioms paslaugoms teikti valstybė negali skirti lėšų visa apimtimi, yra eilės. Bet eilės ne tik Lietuvoje, mano žiniomis, ir gerovės šalyse tenka palaukti paslaugų – ne tik socialinių, bet ir kitų viešųjų paslaugų“, – svarstė A. Vareikytė.
Senjorai / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Pasak jos, netiesa, kad savivaldybės taupo ir nenori skirti socialinių paslaugų. Tačiau, teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė, lėšų reikia ir kitoms sritims.
„Kalbėti apie tai, kad kažkas taupo, nesiverčia liežuvis. (…) Svarbu, kad ir bibliotekos, mokyklos veiktų. Kai taryba sprendžia, kiek kuriai sričiai skirti lėšų, tariasi su savo bendruomene, kasmet atitinkama sritimi nukreipia.
Visi norėtų, kad būtų kuo daugiau lėšų ir kuo daugiau paslaugų, tačiau turime matyti realias savivaldybių ir valstybės galimybes. (…) Nori nenori, turi prioritetus dėlioti. Man atrodo, prioritetas yra būtent socialinėms paslaugoms“, – sakė A. Vareikytė.
Socialinių paslaugų laukia 1906 senjorai
Nupasakojus pašnekovų įvardytas situacijas, LRT.lt kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM). Ministerijos vertinimu, jei tokie atvejai iš tiesų vyksta, jie neatitinka galiojančių teisės aktų.
Kaip atkreipė dėmesį SADM, socialinė globa senyvo amžiaus žmonėms (išskyrus asmenis su sunkia negalia) finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Socialinė globa asmenims su sunkia negalia (taip pat ir senjorams su sunkia negalia) finansuojama iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.
Kaip nurodė SADM, ministerijos skiriamos valstybės biudžeto dotacijos asmenų su sunkia negalia finansavimui kasmet auga. Pavyzdžiui, 2024 metais skirta 116,5 mln. eurų, o pirmojo metų ketvirčio duomenimis, socialines globos paslaugas gavo 14 tūkst. 240 asmenų su sunkia negalia, 9 tūkst. 953 iš jų – senyvo amžiaus asmenys.
Slauga / BNS nuotr.
Prieš ketverius metus, 2020-aisiais, buvo skirta 48,1 mln. eurų, o socialinės globos paslaugas gavo 10 tūkst. 457 asmenys su sunkia negalia, iš jų – 7 tūkst. 54 senyvo amžiaus asmenys.
Pasak ministerijos, vertinant bendrą šalies vidurkį, savivaldybės skiria vis daugiau lėšų socialinėms paslaugoms. Pavyzdžiui, 2020 metais socialinėms paslaugoms savivaldybės skyrė 3,5 proc. visų savivaldybių biudžetų, 2024 metais – vidutiniškai 4,5 proc.
„Savivaldybių pateiktais duomenis, šių metų pradžioje 1906 senjorai visoje Lietuvoje laukė socialinių paslaugų. Iš jų 958 senjorai laukė ilgalaikės socialinės globos paslaugų socialinės globos įstaigose, 829 pagalbos į namus paslaugų, likę 119 asmenų – kitų socialinių paslaugų“, – informavo ministerija.
