Ji kvepia labai intensyviai.
Vasarą gausu progų pasivaikščioti miške, bet ten taip pat… nekviesti svečiai – uodai ir erkės. Užuot griebęsi cheminių apsaugos priemonių, galite išbandyti patikrintą, natūralų metodą, kurį naudojo mūsų močiutės. Šis nepastebimas augalas auga palei kiekvieną žvyrkelį ir veiksmingai atbaido vabzdžius. Tačiau būkite atsargūs – ne visi gali jį naudoti!
Uodai savo aukas randa ne regėjimu, o chemoreceptoriais. Jie jautrūs kvapams, todėl aptinka ir mus. Panašiai yra ir su erkėmis. Jos yra kurčios, aklos ir nebylios, tačiau jų stiprioji pusė – uoslė.
Ar nenorite tapti erkės ar uodo vakariene? Padarykite savo kvapą jiems nepatrauklų. Jums tai padės žolė, kuri auga kaip paprasta piktžolė. Miške prtvirtinkite šį augalą prie kepurės ir kišenėlėse – jis atbaidys uodus!
Paprastoji bitkrėslė, nes apie ją ir kalbame, auga pakelėse, pūdymuose, grioviuose, pievose. Tikrai kiekvienas iš mūsų kažkur su ja susidūrėme. Bitkrėslė – astrinių šeimos augalas. Ji kvepia labai intensyviai, šiek tiek panašiai kaip kamparas. Šimtmečius išdžiovinta ir supakuota į medžiaginius maišelius, ji buvo kabinama spintose – tai veiksmingas būdas naikinti drabužių kandes. Džiovintų bitkrėslių nuoviru taip pat galima anksti pavasarį purkšti krūmus, pavyzdžiui, avietes ar serbentus. Jis naikina voratinklines erkes ir amarų kiaušinėlius.
Ji taip pat naudinga pasivaikščiojimams miške. Jei pamiršome savo erkių ir uodų repelentą arba renkatės natūralias priemones, galite sutraiškyti kelis bitkrėslės stiebelius ir uždėti juos ant drabužių, pavyzdžiui, ant kepurės, prie batraiščių arba aplink kaklo iškirptę.
Bitkrėslė turi būdingus geltonus žiedus.
Be kvapiųjų junginių, joje taip pat yra gana toksiško tujono. Štai kodėl žolininkai nebenaudoja jos geriamiems užpilams, o nėščioms moterims griežtai draudžiamos.
Taip pat geriau vengti kabinti bitkrėslės maišelius namuose, kuriuose yra gyvūnų ar mažų vaikų – dėl viso pikto!
