Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ užsimojo įteisinti privalomą karo tarnybą moterims
Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė” prakalbo apie poreikį pradėti diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus. Tai buvo išdėstyta jų pranešime spaudai. Vertinant Krašto apsaugos ministerijos pristatytą šauktinių reformą, Lietuvos verslo konfederacijos direktorės Inetos Rizgelės nuomone, reiktų drąsesnių sprendimų moterų įtraukimo klausimu į šaukiamus karo prievolininkus.
Atiduosime paskutinius Lietuvos demografinius išteklius karui: kas gimdys vaikus?
„Šauktinių poreikis yra augantis, o demografinės tendencijos yra ne mūsų pusėje. Moterų įtraukimą į šaukiamus karo prievolininkus matome kaip neišvengiamą sprendimą ir kuo greičiau pradėsime diskusijas šiuo klausimu, tuo greičiau pasieksime pozityvių rezultatų šioje srityje“, – teigė I. Rizgelė.
I.Rizgienės manymu, kai kurias moteris įtraukti į privalomų šauktinių sąrašą galima nedelsiant. Jos nuomone, pirmosios į kariuomenę galėtų būti pakviestos specialiųjų, trūkstamų profesijų atstovės.
„Kartu matome, jog kai kurie sprendimai dėl moterų įtraukimo galėtų būti įgyvendinti nedelsiant, pavyzdžiui, dėl moterų šaukimo pagal kariuomenei trūkstamų profesijų sąrašą. Lietuvoje yra tūkstančiai aukštos kvalifikacijos specialisčių, kurios galėtų reikšmingai papildyti kariuomenei reikalingų įgūdžių arsenalą, tačiau projekte vis dar išlieka atgyvenusios nuostatos tarnybai išimtinais atvejais kviesti tik moteris, kurios yra įgijusios akušerės ar slaugės profesiją. (…)“, – pridėjo I. Rizgelė.
Liberalioji lyčiai neutrali politika pasitarnaus ir kariniams tikslams
Organizacijos pabrėžia, kad būtų išmintinga pasimokyti iš kitų regiono šalių patirties, kurios jau sėkmingai įgyvendino lyčiai neutralią privalomąją karo tarnybą. Šiaurės šalyse tokie modeliai veikia ilgą laiką: Norvegijoje jis buvo įvestas nuo 2015 m., o Švedijoje nuo 2017 m. Šios šalys parodė, kad toks požiūris ne tik išlaiko lyčių lygybę, bet ir padeda užtikrinti kokybiškesnę ir efektyvesnę karo tarnybą.
„(…) Šiuo metu egzistuojanti lyčių nelygybė šaukiant į privalomąją karo tarnybą yra atgyvenęs konceptas – laikai ir visuomenė pasikeitė, į pokyčius reaguoti turi ir kariuomenė. Suprantame, kad toks sprendimas reikalautų nemažų pokyčių, tinkamam pasiruošimui reikėtų tiek laiko, tiek išteklių, visgi manome, kad šis žingsnis yra būtinas mūsų šalies saugumui ir ateities gerovei, todėl ir kviečiame jau dabar pradėti atviras ir plačias diskusijas šiuo klausimu“, – teigė asociacijos „Lyderė“ valdybos pirmininkė Laura Blaževičiūtė.
Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė” išreiškia oficialų kvietimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai inicijuoti plačias diskusijas šiuo klausimu.
Moterų privalomoji karo tarnyba yra itin retas reiškinys pasaulyje
Daugumoje šalių ji neegzistuoja arba yra ribota. Tačiau kai kuriose šalyse moterims visgi privaloma tarnauti ginkluotose pajėgose.
Izraelyje privaloma karo tarnyba vyrams ir moterims nuo 18 iki 21 metų. Tarnybos trukmė svyruoja, priklausomai nuo tarnybos pobūdžio. Izraelyje tarnybos pobūdis gali būti įvairus ir priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant asmens pageidavimus, karinį išsilavinimą ir kitas aplinkybes. Tarnyba gali būti aktyvioji, rezervinė arba kitaip organizuota.
Norvegijoje vyresnio amžiaus moterys privalo atlikti privalomąją karinę tarnybą arba civilinę tarnybą. Vyresnio amžiaus tai yra 19–44 metų amžiaus moterys.
Graikijoje privaloma karo tarnyba moterims buvo įvesta 2019 m. Pagal šią sistemą, moterys nuo 19 iki 45 metų gali būti pakviestos tarnauti šaukiamomis priemonėmis.
Juodkalnijoje moterys privalo atlikti privalomąją karo tarnybą kartu su vyrais nuo 18 iki 30 metų.
Švedijoje privaloma karo tarnyba buvo įvesta 2018 m. Ji taikoma tiek vyrams, tiek moterims, kurie yra tarp 18 ir 47 metų amžiaus.
Parengta remiantis ELTA
