Popiežiaus mirtis Vatikane pažymi ne tik gedulo laikotarpį, bet ir naujo pontifiko paieškų pradžią. Kaip pasakoja Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, pirmasis žingsnis po popiežiaus mirties – oficialus mirties konstatavimas, kurį atlieka iš anksto paskirtas kardinolas – kamerlingas. Tuomet simboliškai sunaikinamas popiežiaus žiedas – vadinamasis žvejo žiedas, žymintis, kad jo pontifikatas baigtas.
Laikinasis laikotarpis: bažnyčia be popiežiaus
Pasak arkivyskupo, prasideda vadinamasis Sede vacante – tuščio sosto laikotarpis. Bažnyčiai šiuo metu vadovauja kardinolų kolegija, kuri priima sprendimus dėl laidotuvių ir tolimesnių veiksmų.
Šįkart laidotuves organizuoja ypatingas asmuo – Testamento vykdytoju paskirtas lietuvis kardinolas Rolandas Makrickas. Jis taip pat rūpinsis, kad popiežiaus noras būti palaidotam Didžiojoje Mergelės Marijos bazilikoje būtų įgyvendintas.
Prasideda konklava – slaptas popiežiaus rinkimų procesas
Vos tik baigiasi laidotuvės, įžengiamas į kitą etapą – prasideda konklava. Tai uždaras kardinolų susirinkimas Siksto koplyčioje, kurio metu renkamas naujas popiežius. Rinkimuose dalyvauja tik tie kardinolai, kuriems dar nėra sukakę 80 metų.
„Konklava reiškia ‘po raktu’ – tai pabrėžia visišką izoliaciją nuo išorinio pasaulio“, – paaiškina arkivyskupas Kėvalas. Kardinolams draudžiama naudotis telefonais ar internetu, jų gyvenamoji vieta – Šventosios Mortos namai – taip pat izoliuota. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad sprendimas būtų visiškai laisvas ir nešališkas.
Kaip vyksta balsavimas?
Kiekvieną dieną vyksta keturi balsavimai – du ryte ir du vakare. Kandidatas tampa popiežiumi tik tada, kai surenka dviejų trečdalių daugumą. Procesas kartojamas tiek kartų, kiek reikia, kol vienas iš kandidatų sulaukia reikiamos paramos.
Kai išrenkamas naujasis popiežius, iš Siksto koplyčios kamino pasirodo balti dūmai. Tuomet išrinktasis klausinėjamas, ar sutinka priimti pareigas. Jei atsakymas teigiamas, jis pasirenka naują vardą ir pasirodo Šv. Petro bazilikos balkone, kur skelbiama: „Habemus Papam!“ – „Turime popiežių!“
Lietuvis tarp kandidatų
Nors realių kandidatų sąrašas laikomas paslaptyje, spaudoje jau aptariama apie 15 pagrindinių vardų. Tarp jų – ir Lietuvos kardinolas Rolandas Makrickas.
„Jis turi visas galimybes būti išrinktas, nes patenka į kardinolų, turinčių balsavimo teisę, sąrašą. Pastarieji trys popiežiai nebuvo italai, tad geografija – atvira“, – sako Kėvalas.
Šiuo metu balsavimo teisę turi apie 138 kardinolai iš viso pasaulio. Pasak arkivyskupo, rinkimų baigtis niekada nėra visiškai nuspėjama – tai tiek dvasinis sprendimas, tiek žmogiškos diskusijos rezultatas.
„Popiežiaus rinkimai – tai ne tik procesas, bet ir paslaptis“
Kardinolas gali būti išrinktas net ir visiškai netikėtai. „Čia veikia ne tik strategija, bet ir Dievo malonė. Dažnai patys kardinolai nežino, kaip baigsis šis procesas. Ir būtent tai suteikia viskam ypatingą reikšmę“, – reziumuoja Kėvalas.
Kol pasaulis laukia balto dūmo, liko vienas klausimas: kas taps naujuoju Šventojo Sosto vadovu – ar tarp kandidatų gali būti ir lietuvis? Istorija parodys.
