Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) penktadienį išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, kaltindamas jį atsakomybe už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus.
Papildyta skirsniu „V. Putino kelionių galimybės tapo labai ribotos“
Arešto orderis taip pat išduotas Rusijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.
Apie tai skelbiama pranešime teismo interneto svetainėje.
„Įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“, – teigia Teismas.
Anot TBT, nusikaltimai Ukrainoje buvo vykdomi nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V. Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – pažymi Teismas.
V. Putinas, anot TBT, atsakingas tiek tiesiogiai už šių veikų padarymą, tiek už tai, kad „tinkamai nekontroliavo civilinių ir karinių pavaldinių, kurie įvykdė šias veikas arba leido jas įvykdyti“.
Arešto orderiai laikomi paslaptyje, kad būtų apsaugoti nukentėjusieji ir liudytojai, sakoma pranešime.
Reaguodamas į žinią apie arešto orderius V. Putinui ir M. Lvovai-Belovai, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje pasveikino tokį TBT sprendimą.
„Teisingumo ratai sukasi. (…) Tarptautiniai nusikaltėliai bus traukiami atsakomybėn už vaikų vagystes ir kitus tarptautinius nusikaltimus“, – rašė D. Kuleba.
Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas tviteryje pažymėjo, kad TBT arešto orderis V. Putinui yra „tik pradžia“.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas feisbuke komentuodamas žinią apie V. Putino arešto orderį rašė, jog tai reiškia, kad „už Rusijos ribų V. Putinas turi būti suimtas ir pristatytas į teismą“.
„O pasaulio lyderiai dukart pagalvos prieš paspausdami jam ranką ar sėsdami su juo prie derybų stalo. Pasaulis gavo signalą, kad Rusijos režimas yra nusikalstamas, o jo vadovybė ir bendrininkai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė A. Kostinas.
Anot jo, tai istorinis sprendimas Ukrainai ir visai tarptautinės teisės sistemai.
V. Putino kelionių galimybės tapo labai ribotos
Rusija nėra TBT narė. Neaišku, kaip TBT planuoja orderį vykdyti.
Tą iškart akcentavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimai mūsų šaliai neturi jokios reikšmės, taip pat ir teisiniu požiūriu. Rusija nėra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto šalis ir pagal jį neprisiima jokių įsipareigojimų“, – teigė M. Zacharova.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad bet kokie TBT sprendimai Rusijos atžvilgiu yra „niekiniai ir negaliojantys“.
Paklaustas, ar Rusijos prezidentas dabar bijos keliauti į TBT pripažįstančias šalis, D. Peskovas atsakė: „Šiuo klausimu neturiu ką pridurti“.
Tuo metu „The Guardian“ rašo, kad šaltiniai Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme teigia manantys, kad dabar „labai mažai tikėtina“, jog V. Putinas vyks į bet kurią Ukrainą remiančią šalį. Jie pažymėjo, kad jei jis tai padarytų, rizikuotų būti suimtas.
Jie teigė, kad yra tikimybė, jog V. Putinas vis dėlto skris į Kiniją, kuri nėra pasirašiusi Romos statuto – sutarties, įpareigojančios vyriausybes vykdyti TBT orderius.
„Rusijos prezidento kelionių galimybės tapo labai ribotos“, – sakė šaltinis.
E. Dobrowolska: arešto orderis rodo – teisingumas yra neišvengiamas
TBT išduotas arešto orderis V. Putinui dėl karo nusikaltimų Ukrainoje rodo, kad teisingumas yra neišvengiamas, o atsakomybėn gali būti patraukta ir daugiau asmenų, sako Lietuvos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Pirmieji išduoti arešto orderiai byloja apie tai, kad teisingumas visgi neišvengiamas“, – BNS penktadienį sakė ministrė.
Pasak jos, TBT arešto orderius V. Putinui ir M. Lvovai-Belovai išdavė būtent dėl „priverstinės vaikų deportacijos ir dėl neteisėto vaikų perkėlimo“, tačiau tarptautinė tyrimo grupė, kurioje dalyvauja ir Lietuva, „analizuoja labai daug epizodų dėl daugybės asmenų ir skirtingų nusikalstamų veikų“.
„Šuo metu matome dėl konkrečių epizodų, be abejo, mes galime tikėtis ir daugiau, tai yra tik laiko klausimas“, – tvirtino ministrė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva buvo viena pirmųjų, kuri po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kreipėsi į TBT.
„Verta atsiminti, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui būtent pagal Lietuvos kreipimąsi, Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri kreipėsi į šį teismą. Mažiau nei per parą nuo Lietuvos kreipimosi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiandien mes matome pirmuosius, tikruosius rezultatus“, – kalbėjo E. Dobrowolska.
TBT yra paskutinės instancijos teismas, nagrinėjantis nusikaltimus, už kuriuos šalys negali arba nenori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
TBT prokuroras Karimas Khanas pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios.
Situation in #Ukraine: #ICC judges issue arrest warrants against Vladimir Vladimirovich Putin and Maria Alekseyevna Lvova-Belova
— Int’l Criminal Court (@IntlCrimCourt) March 17, 2023
Read more ⤵️
https://t.co/5OMC7Xuuy5
