Palydovinės nuotraukos atskleidžia grėsmingą vaizdą. Rusija telkia kariuomenę 56 km nuo NATO sienos

Naujausi palydoviniai vaizdai atskleidė nerimą keliančią tendenciją – Rusija intensyviai telkia karines pajėgas, techniką ir stato naujas bazes kritiškai mažu atstumu nuo NATO narės Suomijos sienos. Šie veiksmai primena situaciją, stebėtą prieš 2022 m. invaziją į Ukrainą, ir kelia rimtų klausimų apie Maskvos ketinimus Šiaurės Europos regione.

Švedijos transliuotojo SVT gautos „Planet Labs” palydovinės nuotraukos užfiksavo sustiprėjusią karinę veiklą keturiose strateginėse vietose Rusijos teritorijoje – Kamenkoje, Petrozavodske, Severomorske-2 ir Olenjoje.

„Tai, ką matome, yra sistemiškas ir gerai koordinuotas karinis stiprinimas, kurio mastai peržengia įprastus rotacinius veiksmus,” – teigia saugumo analitikas Markas Galeotti. „Svarbu pabrėžti, kad tokių pajėgų telkimas iš esmės pakeitė regioninę karinę pusiausvyrą.”

Labiausiai nerimą kelia Kamenkos bazė, esanti vos 56 km nuo Suomijos sienos. Nuo 2025 m. vasario mėnesio čia išdygo daugiau nei 130 karinių palapinių kompleksas, galintis apgyvendinti iki 2000 karių. Anksčiau šioje vietoje nebuvo tokio masto karinės infrastruktūros.

Petrozavodske, maždaug 175 km nuo sienos, pastatyti trys masyvūs sandėlių pastatai. Ekspertų vertinimu, kiekviename jų galima laikyti apie 50 šarvuotųjų transporto priemonių. Analitikai įtaria, kad šie pastatai gali būti naudojami ne tik technikai laikyti, bet ir maskuoti tikrąjį dislokuotų pajėgų mastą.

Severomorsko-2 bazėje užfiksuota padidėjusi sraigtasparnių koncentracija, o Olenjos bazėje, anot Ukrainos šaltinių, vyksta intensyvi karinė veikla, susijusi su operacijomis prieš Ukrainą.

Šios nuotraukos kelia ypatingą nerimą, nes primena įvykius, stebėtus 2021 m. pabaigoje, kai Rusija telkė pajėgas prie Ukrainos sienos. Nepaisant Kremliaus paneigimų, po kelių mėnesių prasidėjo plataus masto invazija.

„Žiūrint istoriškai, Rusijos režimas naudoja pajėgų telkimą kaip politinio spaudimo ir psichologinio karo elementą,” – pabrėžia Šiaurės šalių gynybos ekspertė Liina Vaikre. „Tačiau po Ukrainos invazijos patirties turime rimtai vertinti bet kokį neįprastą karinį aktyvumą.”

Suomija, ilgą laiką išlaikiusi neutralitetą, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendė prisijungti prie NATO 2023 m. balandį. Jos pavyzdžiu pasekė Švedija, tapusi aljanso nare 2024 m. kovą.

NATO pareigūnai kol kas susilaiko nuo oficialių komentarų, tačiau šaltiniai aljanso viduje patvirtina, kad situacija atidžiai stebima ir vertinama. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus sustiprinta NATO oro erdvės stebėsena ir padidintas parengtis lygis Šiaurės regione.

Kyla klausimas – ar šie Rusijos veiksmai yra tik strateginis manevras, skirtas išbandyti NATO reakciją, ar realus pasirengimas naujam konfliktui? Atsakymas į šį klausimą gali turėti lemiamą reikšmę Europos saugumo architektūrai artimiausiais metais.