Rimtas chaosas pastarosiomis dienomis vyksta naftos rinkoje. JAV prezidentui Donaldui Trumpui kariaujant su likusiu pasauliu naujais muitais, naftos kaina smigo į žemiausią tašką per ketverius metus. Natūraliai atrodo, kad pingant naftai turėtų pigti ir degalai.
Kaip bus iš tiesų ir kas laukia lietuvių vairuotojų, kalbėjo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.
– Antradienio rytą buvo 62 doleriai už barelį. Kokia yra situacija antradienio vakarą?
– Kiek mačiau, paskutiniu metu truputį paaugo, yra apie 64, bet visgi kaina yra tikrai žema.
– Tokie signalai yra šokas ir panika, ar taip ir turėjo būti?
– Vartotojams ir mums kaip valstybei nėra panikos – yra džiaugsmas. Kuo pigesnė žaliava – tuo pigesnis galutinis produktas. Tikriausiai didžiausia panika yra naftą išgaunančioms šalims, kadangi tai reiškia, kad jie dirba netoli nulio.
– Labai trumpai priminkite – iš kokių aukštumų leidomės?
– Metų pradžioje, sausio pabaigoje, buvo virš 80, po to – tarp 80 ir 70. Paskutinis kritimas buvo per kelias paskutines dienas. Akivaizdu, kad tai yra susiję su Amerikos prezidento sprendimais dėl muitų ir visų kitų dalykų. Reaguoja rinkos, lygiai taip pat reaguoja tos žaliavų rinkos. Matome dabartinę naftos kainą.
– Ar sąžininga yra skaičiuoti, kad degalai turėtų pigti tiek pat, kiek atpigo naftos barelis, kai kalbame apie procentus? Ar vis dėlto ne visai taip yra?
– Ne, taip tikrai nėra. Ta proporcija yra panašiai tokia, kad jeigu naftos barelis pinga 10 procentų, degalinių švieslentėse galime tikėtis matyti apie 3–4 proc. degalų pigimą. Degalai kaip žaliava sudaro didžiąją daugelio prekių ir kai kurių paslaugų savikainos dalį. Kuo mažesnė paslaugų savikaina, tuo daugiau gali pigti ir kitos prekės, kurios tiesiogiai net nėra visiškai su tuo susijusios.
– Pakalbėkime tiesiogiai apie degalų verslus – kas dar sudaro galutinę benzino kainą?
– Benzino ar dyzelino daugmaž pusė kainos sudaro mokesčiai: akcizas ir PVM – apie 50 proc. Tada yra žaliavos ir perdirbėjo marža. Ta žaliavinė nafta ir perdirbėjas sudaro trečdalį, visa kita yra logistikos kaštai ir mažmenininko marža.
– Reiškia, kad krentanti nafta vartotojams yra visiškai nereikšmingas pokytis. Tai yra dviejų centų litre pokytis?
– Centas prie cento ir susidaro. Palyginimui – šiemet, ką matėme metų pradžioje nuo padidėjusio akcizo, dyzelinas pabrango 16 centų. Galite įsivaizduoti, kiek turi pigti nafta, kad degalinėje realiai ta kaina būtų 16 centų mažesnė.
– Prisiminkime pandemiją – taip pat buvo naftos smigimas rinka išgyveno nuosmukį ir tų pokyčių nelabai jautėme.
– Priežastys, kodėl krenta žaliavinės naftos kaina, gali būti įvairios. Efektas turbūt yra toks pat: kuo pigesni degalai – tuo daugiau skatina vartojimą, kitų prekių ar paslaugų pigimą. Jeigu klausiate apie kainas degalinėse – reikia suprasti, kad ne tik žaliavinės naftos kainos pokyčiai lemia. Lemia sezoniškumas, ką ir dabar pastebime. Yra žieminiai degalai, kurie pritaikyti šalčiui – jie yra savaime brangesni, nes yra naudojami priedai.
– Kokios prognozės ateičiai – kaip atrodys žaliavinės naftos kaina?
– Iš to, kas vyksta rinkose, žaliavų rinka bando susivokti, kas čia bus – kaip ir kitos rinkos. Mažai tikėtina, kad naftos kaina gali kristi dar žemiau, nes ir taip nelabai toli nuo savikainos ribos. Sakyčiau, daug šansų, kad žemyn ta kaina nevažiuos. Labiau klausimas – kiek ilgai išsilaikys žemumose.
