Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) prognozuoja, kad šį pavasarį Europos Sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE) gali padaugėti susirgimų tymais skaičius. Epidemiologai taip pat pastebi, kad sergamumas auga – antai pernai Lietuvoje buvo nustatyta 30 tymų atvejų.
„Tai yra ženklūs skaičiai, nes 2023 m. mes turėjome tik 3 atvejus, o buvo metų, t.y. 2021, 2022 m., kai mes neturėjome nė vieno tymų atvejo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Edita Jegelevičienė.
Kokie tymų simptomai?
Pasak jos, tymai plinta, nes sumažėjo vaikų skiepijimo apimtys. Ši tendencija ypač paaštrėjo po COVID-19 pandemijos. Karantino laikotarpiu vaikų vakcinacija buvo atidėta, o nemažai tėvų negrįžo pas gydytojus paskiepyti savo atžalų.
Kaip pabrėžia epidemiologai, tymų virusui suvaldyti reikia, kad skiepytųsi 95 proc. vaikų. „Vienintelė priemonė nuo tymų yra vakcinacija“, – patikino E.Jegelevičienė.
Jeigu žmogus turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju, patariama įsivertinti savo atsparumą tymams. Kai įtariama, kad imunizacija nėra pakankama, per 3 paras nuo rizikingo kontakto galima pasiskiepyti.
„Būtina stebėti savo sveikatos būklę, žiūrėti ar neatsiranda ligos požymiai. Siūlyčiau nelaukti ir per 3 paras nuo sąlyčio pasiskiepyti, jeigu yra abejonių dėl šios vakcinos gavimo“, – patarė E.Jegelevičienė.
Ji pridūrė, kad pirmieji tymų simptomai nėra specifiniai, būdingi viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms: karščiavimas, sloga, kosulys, akių paraudimas ir ašarojimas, bendras silpnumas.
Tiesa, charakteringas tymų simptomas – bėrimai. „Jis atsiranda veido srityje, už ausų, vėliau leidžiasi žemyn. Bėrimas išlieka 4–7 dienas. Tuomet galima nuspėti, kad tai gali būti susirgimas tymais“, – aiškino E.Jegelevičienė.
Kitas išskirtinis tymų požymis – Kopliko dėmės. Tai yra baltos ar pilkšvos dėmės, kurios gali atsirasti burnoje praėjus 2–3 dienoms nuo pirmųjų tymų simptomų pasireiškimo.
Jei kyla įtarimas, kad sergate tymais, E.Jegelevičienė patarė likti namie, vengti kontakto su kitais žmonėmis. Tuo atveju, jei žmogus nėra skiepytas nuo tymų, jau po 15 minučių buvimo uždaroje patalpoje kyla nemaža užsikrėtimo rizika.
„Manoma, kad vienas sergantysis tymais gali susargdinti nuo 12 iki 18 kitų žmonių. Tai yra labai užkrečiama liga“, – sakė E.Jegelevičienė.
Iš kokių šalių lietuviai parsiveža tymus?
Pagal skiepijimo kalendorių, pirmą tymų vakcinos dozę gauna 15–16 mėnesių amžiaus vaikai. Antras skiepas siūlomas, kai jiems sukanka 7 metai.
Todėl didelę riziką užsikrėsti turi kūdikiai, kurie yra per jauni, kad galėtų būti paskiepyti nuo tymų.
„Nepamirškime imunosupresinių asmenų, nėščiųjų moterų, taip tų, kurie turi gretutinių ligų.
Kas liečia suaugusius žmones, ne visų jų tymų statusas yra aiškus. Daugelis neprisimena, ar yra skiepyti, o kai kurie yra gavę tik vieną vakcinos dozę. Tokiems asmenims irgi yra didelė rizika užsikrėsti“, – akcentavo E.Jegelevičienė.
Ji pridūrė, kad nuo tymų Lietuvoje pradėta skiepyti 1964 m. ir ilgą laiką žmonės gaudavo tik vieną vakcinos dozę. Antras skiepas atsirado tik nuo 1988 m.
„Tas imunitetas yra pakankamai skirtingas ir sunku nuspręsti, ar asmuo, kuris pasiskiepijo seniau, turi imlumą šiai ligai“, – pasakojo E.Jegelevičienė.
Tymais užsikrėsti galima ir kelionių į užsienį metu. Pastaruoju metu visoje Europoje auga sergamumas šia liga, o ypač sudėtinga situacija fiksuojama Rumunijoje.
Pernai Lietuvoje užregistuoti atvejai, kai tymai buvo parvežti iš Kazachstano, Baltarusijos, Ispanijai priklausančios Tenerifės salos ir Jungtinės Karalystės.
Pasak E.Jegelevičienės, tymų eiga priklauso nuo individualaus organizmo ypatybių: vieni gali persirgti palyginti lengvai, o kitiems išsivysto sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, galvos smegenų dangalo uždegimas – encefalitas. Tarp galimų komplikacijų ji paminėjo ir plaučių uždegimą.
Prasta skiepijimo situacija Lietuvoje
Praėjusiais metais paskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje nesiekia rekomenduojamo lygio, o nuo kai kurių ligų, tokių, kaip tymai – mažėja ir toliau. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas šioms ligoms plisti visuomenėje, rašoma pirmadienį NVSC išplatintame pranešime.
NVSC specialistai ir medikai kviečia skiepyti savo vaikus pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kad apsaugotume juos nuo sunkių ligų ir jų komplikacijų, o visą visuomenę – nuo pavojingų ligų protrūkių.
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo ligų, kurios yra įtrauktos į šį kalendorių, būtų paskiepyta 90–95 proc. visuomenės.
NVSC duomenimis, 2024 m. nuo žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos paskiepyta kiek daugiau vaikų nei 2023 m., nuo tuberkuliozės, hepatito, pneumokokinės ir meningokokinės infekcijų paskiepyta beveik tiek pat vaikų, kaip ir ankstesniais metais.
Didžiausią nerimą kelia skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės rodikliai. 2024 m. kombinuota vakcina (MMR), kuria skiepijama išsyk nuo visų šių trijų ligų, paskiepyta 86,17 proc. vienmečių vaikų (2023 m. – 87,08 proc.), septynmečių vaikų paskiepyta 84,57 proc. (2023 m. – 85,72 proc.).
Skiepijimo apimtims mažėjant, visuomenėje daugėja specifinio imuniteto neturinčių žmonių ir didėja sergamumas tymais. Pastaruosius trejus metus kasmet užregistruojama vis daugiau atvejų: 2024 m. – 30 atvejų, 2023 m. – 11 atvejų, 2022 m. – 3 atvejai.
„Turbūt niekas nedrįstų prieštarauti, kad vaikai mieliau rinktųsi žaidimus, o ne ligos patalą, karčius vaistus ir varginančias procedūras.
Deja, matant mažėjančias skiepijimo apimtis, prognozės yra būtent tokios – sergamumas tymais, kokliušu ir kitomis ligomis didės, nes mikroorganizmų „veikimo“ logika yra paprasta – kuo daugiau specifinio imuniteto neturinčių žmonių, tuo lengviau rasti „šeimininką“ ir daugintis, t. y. užkrėsti vis daugiau žmonių“, – teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Reikėtų pabrėžti, kad skiepijimo apimčių mažėjimo ir sergamumo didėjimo problema yra pastebima ir kitose Europos šalyse. 2024 m. visame žemyne užfiksuota daugiau nei 32 tūkst. tymų atvejų, o skiepijimo apimtys daugelyje Europos šalių taip pat yra nepakankamos, todėl tymų išplitimas gali tapti rimta grėsme.
Tėvų atsakomybė – skiepyti laiku
Vilniaus universiteto docentė, vaikų infekcinių ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė ragina tėvus nedvejoti skiepų teikiama nauda. Ji atkreipia dėmesį, kad užkrečiamosios ligos gali sukelti labai rimtų sveikatos sutrikimų, o nepaskiepytų vaikų gydymas ligoninėje tampa vis dažnesnis.
„Kartais iš tėvų tenka išgirsti, kad jie baiminasi šalutinių reakcijų, arba, kad ligos yra išnykusios, jomis niekas neserga – tad kam be reikalo skiepyti vaiką. Tuomet tėveliams atsakau – kiekvienas nepaskiepytas vaikas rizikuoja sirgti sunkiai, jį gali tekti gydyti ligoninėje ar net kovoti dėl jo gyvybės. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad ligos sugrįžo – žmonės Lietuvoje vėl serga ir kokliušu, ir tymais, o dažniausias skiepų šalutinis poveikis yra skausmas ar paraudimas dūrio vietoje. Argi tai pakankama priežastis rizikuoti savo vaiko sveikata?“, – retoriškai klausia gydytoja.
Taip pat svarbu prisiminti, kad kai kurie žmonės dėl sveikatos būklės negali būti skiepijami, ir kiekvienas sergantis asmuo gali kelti jiems pavojų. Todėl reikalingas pakankamas kolektyvinis imunitetas – kad visi galėtų jaustis saugiai.
