Baiminantis karo ir ruošiantis kitoms galimoms ekstremalioms situacijoms, Vilniaus miesto savivaldybė galiausiai parengė ir visuomenei pristatė evakuacijos planą. Jame nurodoma, kaip esant būtinybei sostinės gyventojai būtų iškeldinami ar kaip patys turėtų išvykti iš miesto.
„Kai žinau, ramiau“, – toks šūkis puošia naująjį evakuacijos planą.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad iki šiol turėtas Vilniaus evakuacijos planas buvo nepraktiškas ir labiau teorinis.
Naujasis planas būtų taikomas tokių ekstremalių situacijų atveju, kaip ekstremalios infrastruktūros avarijos, stiprios gamtinės stichijos, branduolinės grėsmės, hibridinės atakos, karinė invazija.
„Kartu su partneriais metus dirbome tam, kad turėtume visapusišką, funkcionalų planą, tam, jog jeigu jo prireiktų, galėtume dirbti ranka rankon ir užtikrinti visus procesus, reikalingus evakuoti Vilniaus miestą, 600 tūkst. gyventojų sostinę“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Meras ramino, kad šio plano parengimas ir paskelbimas nereiškia, jog yra padidėjęs pavojus ar atsiradęs poreikis jį aktyvuoti.
„Situacija yra stabili ir tikrai mes nenorime kelti jokios panikos. Mūsų tikslas yra labai aiškus – turėti planą, sąveiką tarp institucijų ir žinoti, kas už ką yra atsakingas“, – nurodė jis.
Nors sostinės evakuacija užtruktų, V.Benkunskas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, karo atveju, Lietuvos ir mūsų sąjungininkų žvalgyba iš anksto praneštų apie telkiamas priešo pajėgas, kaip buvo ir Ukrainos atveju, tad turėtume papildomo laiko.
Vilniaus miesto mero teigimu, karinės invazijos į Lietuvą atveju visas Vilnius evakuojamas nebūtų: „Jei kiltų karinė grėsmė miestui, pirmiausia ruoštumės miesto gynybai ir kuo galėtume padėti gynybai, nes krašto ir sostinės gynyba pirmiausia yra kariuomenės reikalas.“
„Kai žinau, ramiau“, – toks šūkis puošia naująjį evakuacijos planą.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad iki šiol turėtas Vilniaus evakuacijos planas buvo nepraktiškas ir labiau teorinis.
Naujasis planas būtų taikomas tokių ekstremalių situacijų atveju, kaip ekstremalios infrastruktūros avarijos, stiprios gamtinės stichijos, branduolinės grėsmės, hibridinės atakos, karinė invazija.
https://www.facebook.com/plugins/video.php?height=314&href=https%3A%2F%2Fwww.facebook.com%2Flrytaslt%2Fvideos%2F978616764432621%2F&show_text=false&width=560&t=0
„Kartu su partneriais metus dirbome tam, kad turėtume visapusišką, funkcionalų planą, tam, jog jeigu jo prireiktų, galėtume dirbti ranka rankon ir užtikrinti visus procesus, reikalingus evakuoti Vilniaus miestą, 600 tūkst. gyventojų sostinę“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Meras ramino, kad šio plano parengimas ir paskelbimas nereiškia, jog yra padidėjęs pavojus ar atsiradęs poreikis jį aktyvuoti.
„Situacija yra stabili ir tikrai mes nenorime kelti jokios panikos. Mūsų tikslas yra labai aiškus – turėti planą, sąveiką tarp institucijų ir žinoti, kas už ką yra atsakingas“, – nurodė jis.
Nors sostinės evakuacija užtruktų, V.Benkunskas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, karo atveju, Lietuvos ir mūsų sąjungininkų žvalgyba iš anksto praneštų apie telkiamas priešo pajėgas, kaip buvo ir Ukrainos atveju, tad turėtume papildomo laiko.
Susiję straipsniai
Pasirodžius neraminančiai statistikai dėl gyventojų pasiruošimo dienai X – S. Skvernelio raginimas
Lietuviams tarus savo žodį – kaltųjų paieškos ir nauji planai: politikai atskleidė, kaip ruošiasi patys
Siūlo pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą dėstyti ne tik devintokams: mokymai įtrauktų 5–12 klasių moksleivius
Vilniaus miesto mero teigimu, karinės invazijos į Lietuvą atveju visas Vilnius evakuojamas nebūtų: „Jei kiltų karinė grėsmė miestui, pirmiausia ruoštumės miesto gynybai ir kuo galėtume padėti gynybai, nes krašto ir sostinės gynyba pirmiausia yra kariuomenės reikalas.“
Anot jo, karo atveju greičiausiai būtų paskelbta mobilizacija ir sprendimus priimtų komendantūra kartu su kariuomene, teikiant nurodymus savivaldybei.
Kaip vyktų evakuacija?
Evakuacijos planą sudaro dvi dalys – vieša ir nevieša. Viešąją sudaro informacija, kurią turėtų žinoti kiekvienas Vilniaus miesto gyventojas. Nevieša dalis bus skirta pareigūnams ir tarnyboms.
Evakuacija prasidėtų pirmiausia išgirdus sirenas, garsinius signalus, gavus pranešimus į telefonus, išvydus pranešimus per nacionalinio transliuotojo eterį.
Galimybės evakuotis būtų kelios: gyventojai, kurie turi nuosavą transportą, evakuotis turėtų savarankiškai, o tų, kurie neturi transporto priemonės arba išvykti negali dėl sveikatos būklės bei kitų aplinkybių, evakuaciją organizuotų savivaldybė per konkrečius surinkimo punktus.
„Tokie gyventojai, gavę evakuacijos nurodymus, kuo skubiau turėtų atvykti iki artimiausio surinkimo punkto ir jame užsiregistruoti. Jie bus užregistruoti ir savivaldybės suteikiamu transportu galės palikti miestą“, – pabrėžė V.Benkunskas.
Tie asmenys, kurie fiziškai negalės atvykti užsiregistruoti į specialius punktus, galės registruotis trumpuoju numeriu 19101.
Šių punktų adresai nurodyti pačiame plane, kurio elektroninė versija jau yra prieinama visiems, ir specialiuose leidiniuose, kurie gyventojams bus dalinami seniūnijose, bibliotekose, tam tikroms gyventojų grupėms bus pristatyti ir į namus. Iš viso Vilniuje numatyti 69 surinkimo punktai.
Evakuacijos kryptys
Numatoma, kad didžioji dalis gyventojų evakuotųsi patys savo asmeninu transportu plane numatytomis kryptimis.
Vilniaus gyventojų evakuacija pagrinde vyktų keliais ir geležinkeliais, o nemažai aptarinėta ir net pašaipų susilaukusi idėja apie evakuaciją Nerimi esą galėtų būti pasitelkiama tik kaip papildoma priemonė. Jos šiame plane apskritai nėra.
Savivaldybė skaičiuoja, kad vien geležinkelių pagalba per parą iš sostinės būtų galima evakuoti apie 26 tūkst. žmonių.
Pagrindinės evakuacijos kryptys bus trys – Panevėžio/Šiaulių kryptis, Kauno/Klaipėdos kryptis, Alytaus/Lenkijos pasienio kryptis.
Panevėžio ir Šiaulių kryptis. Viena pagrindinių evakuacijos krypčių, kuria numatoma evakuacija Ukmergės g., užtikrinant greitą išvažiavimą šiaurės kryptimi. Ši kryptis pasirenkama tuo atveju, jei grėsmė kyla miesto pietinėje ar centrinėje dalyje, arba kai būtina išlaikyti judėjimą į šiaurės Lietuvos regioną, kur įsikūrusios laikinos apgyvendinimo vietos.
Klaipėdos ir Kauno kryptis. Numato pagrindinius evakuacijos maršrutus vakarų link, kurie yra naudojami, kai miesto centrinės arba rytinės dalys yra paveiktos ekstremalios situacijos arba kai būtina perkelti gyventojus link jūros pakrantės regionų, kur įsikūrusios laikino apgyvendinimo ir pagalbos zonos.
Pagrindiniai keliai šia kryptimi apima išvažiavimą per A1 magistralę. Tai yra pagrindinis kelias, jungiantis Vilnių su vakariniais šalies regionais, todėl jis yra laikomas patikimu maršrutu greitam judėjimui į saugias zonas.
Ši kryptis ypač naudinga, kai reikia evakuoti miesto centrinę dalį ir užtikrinti greitą judėjimą link vakarinės šalies dalies, kur yra saugios zonos ir tinkama intrastruktūra apsigyventi laikinai.
Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis. Trečioji evakuacijos kryptis, kuria vyksta judėjimas pietų link per Savanorių g., Gariūnų g., Liepkalnio g. ir Eišiškių pl. maršrutus. Ši kryptis naudojama, kai yra didelis srautas iš pietinių ir rytinių miesto regionų arba kai yra būtina greitai pasitraukti į pietinius Lietuvos regionus.
„Evakuacijos maršrutus esame sudėlioję būtent šiomis trimis kryptimis, žinant, kad pirmiausia mes turėsime išvažiuoti iš miesto, o tada jau lauks kiti už Vilniaus miesto ribų esantys maršrutai, kur vilniečiai galėtų būti evakuojami“, – sakė meras.
Jo teigimu, jei plane nurodyta, kad evakuacijos maršrutas yra Panevėžio kryptimi ir pirma tarpinė stotelė yra Ukmergė, dar nereiškia, jog visi Vilniaus gyventojai ir persikels į Ukmergę.
„Šiuo atveju būtų dinamiška situacija ir kur būtų galutinė stotelė ar kokiais etapais žmonės būtų siunčiami, būtų sprendžiama žinant faktines aplinkybes, kokią padėtį mes turėtume konkrečią minutę“, – tvirtino V.Benkunskas.
Meras sakė, kad Vilniuje jau yra parengti penki infrastruktūros tvarkymo projektai, kuriuos įgyvendinus mieste būtų „atkimšti butelio kakliukai“ ir padidinti eismo pralaidumai – pavyzdžiui, Mykolo Lietuvio, Šiaurinėje gatvėse.
Iš mažesnių projektų jis įvardijo valstybės kelių valdytojos „Via Lietuva“ priklausantį išvažiavimą į A1 magistralę šalia Gariūnų, kurioje susidaro kamščiai.
Vilniaus gyventojų evakuacijos planas nugulė ir į leidinį. Šie leidiniai vilniečiams bus prieinami bibliotekose, seniūnijose, kitose įstaigose, socialiai pažeidžiamiems asmenims slaugytojai, socialiniai darbuotojai leidinius pristatys į namus.
Kol kas leidinys parengtas tik lietuvių kalba, bet ketinama jį parengti ir lenkų, rusų bei ukrainiečių kalbomis.
Su visu Vilniaus miesto gyventojų evakuacijos planu susipažinti galite čia.
Evakuacijos planas parengtas remiantis JAV bei Ukrainos praktikomis.
